Japoninė kamelija (Camellia japonica) yra aristokratiška gėlė, kuri savo įspūdingais žiedais džiugina tada, kai dauguma kitų augalų miega, tačiau ji garsėja ir savo kaprizingu charakteriu. Augintojai dažnai susiduria su situacija, kai sveikai atrodęs krūmas staiga pradeda masiškai mesti žalius lapus arba numeta visus sukrautus pumpurus dar jiems neišsiskleidus. Botanikai pabrėžia, kad kamelijos sveikata yra tiesioginis jos aplinkos atspindys – ji netoleruoja staigių pokyčių, o ligos dažniausiai puola nusilpusius augalus. Šiame straipsnyje aptarsime 5 pagrindines problemas, nuo fiziologinio streso iki specifinių grybelinių infekcijų, ir patarsime, kaip išsaugoti šią „žiemos rožę“.

Trumpai

Japoninė kamelija yra ištverminga, jei patenkinami jos poreikiai. Jei krenta sveiki lapai - ieškokite streso (temperatūra/vanduo), jei lapai gelsta ir vysta - tikrinkite šaknis dėl puvinio, o jei matote apnašas - kovokite su kenkėjais. Laiku pastebėta problema dažniausiai yra lengvai išsprendžiama.

1. Fiziologinis lapų ir pumpurų kritimas (stresas)

Tai nėra infekcinė liga, o augalo reakcija į staigius aplinkos pokyčius, kuri dažniausiai pasireiškia perkėlus augalą iš lauko į kambarį. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) aiškina, kad kamelijos numeta lapus ir pumpurus, jei patiria drėgmės trūkumą šaknyse arba staigų temperatūros svyravimą. Jei žemė išdžiūsta, augalas nustoja tiekti vandenį lapams ir pumpurams, todėl jie tiesiog nukrenta. Taip pat, jei rudenį įnešate augalą į šildomą kambarį, kur temperatūra viršija 15–18 °C, augalas patiria šiluminį šoką. Būdingas požymis – krenta visiškai sveiki, žali lapai be jokių dėmių.

Sprendimas: palaikykite tolygią dirvos drėgmę (žemė niekada neturi visiškai išdžiūti) ir žiemą laikykite kameliją vėsioje patalpoje (5–10 °C). Venkite augalo sukiojimo ar vietos keitimo, kai jis jau sukrovė pumpurus.

2. Šaknų puvinys

Viena pavojingiausių ligų, kurią sukelia Phytophthora cinnamomi grybelis, klestintis sunkiame, užmirkusiame dirvožemyje. Kalifornijos universiteto (UC IPM) patologai nurodo, kad šis grybelis pažeidžia smulkiąsias šaknis, todėl augalas nebegali pasisavinti vandens, net jei dirva šlapia. Ligos simptomai apgaulingi: augalas atrodo vystantis, lapai gelsta (chlorozė), ruduoja ir galiausiai nukrenta, o augintojai dažnai galvoja, kad jam trūksta vandens, ir lieja dar gausiau. Ištraukus augalą, šaknys būna ne baltos, o rudos, minkštos ir pūvančios. Tai dažna problema auginant kamelijas vazonuose be gero drenažo.

Sprendimas: naudokite tik rūgštų, labai laidų substratą (skirtą rododendrams) ir užtikrinkite gerą drenažą. Gydymui galima naudoti fungicidus, tačiau stipriai pažeistą augalą išgelbėti sunku.

3. Kamelijų žiedų maras (Ciborinia camelliae)

Jei lapai atrodo sveiki, bet žiedai paruduoja vos išsiskleidę, greičiausiai susidūrėte su specifine kamelijų liga – žiedų maru. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto specialistai apibūdina šią ligą kaip grybelinę infekciją, kuri pažeidžia tik žiedlapius, palikdama rudas dėmes, kurios greitai plečiasi, kol visas žiedas tampa rudas ir nukrenta. Svarbu atskirti šią ligą nuo šalčio pažeidimų: maro atveju paruduoja visas žiedas iki pat centro, o nušalus – dažniausiai tik žiedlapių kraštai. Grybelis žiemoja nukritusiuose žieduose ant žemės, todėl higiena yra svarbiausia.

Sprendimas: surinkite ir sunaikinkite visus nukritusius ar pažeistus žiedus (nekompostuokite jų). Pavasarį, prieš žydėjimą, pakeiskite viršutinį žemės sluoksnį vazone, kad pašalintumėte žiemojančias sporas.

4. Lapų gumbai

Tai vizualiai gąsdinanti, bet ne mirtina liga, kuri pasireiškia pavasarį, augant naujiems ūgliams. Misūrio botanikos sodo duomenimis, grybelis sukelia jaunų lapų ir ūglių deformaciją – jie tampa stori, mėsingi, išsipūtę ir dažnai įgauna kreminę ar rausvą spalvą. Vėliau ant šių "gumbų" atsiranda baltos sporos, o pažeistos dalys sudžiūsta ir nukrenta. Nors vaizdas atrodo baisiai, liga dažniausiai pažeidžia tik keletą lapų ir nedaro didelės žalos viso krūmo sveikatai. Tai dažniau pasitaiko drėgnais pavasariais.

Sprendimas: chemikalų naudoti neverta – tiesiog nuskabykite ir sunaikinkite pažeistus lapus, kol ant jų dar nepasirodė baltos sporos. Tai sustabdys ligos plitimą kitiems metams.

5. Suodligė ir skydamariai

Kartais kamelijos lapai pasidengia juodu, lipniu sluoksniu, primenančiu suodžius. Klemsono universiteto ekspertai aiškina, kad suodligė yra antrinė problema, kurią sukelia kenkėjai, dažniausiai skydamariai, esantys lapų apačioje. Skydamariai siurbia augalo sultis ir išskiria lipnų skystį (lipčių), ant kurio ir veisiasi juodas grybelis. Dėl to sutrinka fotosintezė, augalas silpsta, o lapai gali pradėti kristi. Apverskite lapus – jei matote mažus, rudus ar baltus kauburėlius, tai yra tikroji problemos priežastis.

Sprendimas: nuvalykite suodžius drėgna šluoste, kad augalas galėtų kvėpuoti. Kenkėjus naikinkite naudodami sodininkystės aliejų (neemo aliejų) arba insekticidus, purškiant apatinę lapų pusę.

Kur geriau auginti kameliją? Aptariame 4 faktorius: atsparumą šalčiui, drėgmę, veisles ir kodėl kambarys gali būti pražūtingas šiam augalui: Kamelija lauke ar kambaryje? 4 lemiamos priežastys