Vėzdūnė (Spathiphyllum), pasaulyje dažnai žinoma kaip taikos lelija, yra vienas elegantiškiausių kambarinių augalų. Jos tamsiai žali, blizgantys lapai ir išraiškingi balti žiedynai suteikia ramybės pojūtį bet kokiam interjerui. Nors šis augalas laikomas gana kantriu, jo klestėjimas labai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Norint išlaikyti vėzdūnę sveiką ir gausiai žydinčią, būtina perprasti jos atogrąžų prigimtį.

3 pagrindinės auginimo taisyklės

Norint, kad vėzdūnė klestėtų, reikia atkurti jos natūralios aplinkos balansą.

1. Laistymas ir drėgmė

Drėgna, bet ne šlapia žemė. Skirtingai nei sukulentai, vėzdūnė mėgsta pastovią drėgmę. Misūrio botanikos sodas pataria laistyti augalą tada, kai viršutinis žemės sluoksnis šiek tiek pradžiūsta, tačiau neleidžiant išdžiūti visam vazonui. Vėzdūnė yra tarsi indikatorius - pritrūkusi vandens ji dramatiškai nuleidžia lapus, bet palaisčius greitai atsigauna. Kadangi augalas jautrus chlorui, rekomenduojama naudoti nusistovėjusį arba filtruotą vandenį.

2. Šviesos poreikis

Išsklaidyta šviesa ir apsauga nuo saulės. Nors šis augalas toleruoja gilų pavėsį, norint sulaukti žiedų, jam reikia vidutiniškai ryškios, išsklaidytos šviesos. Tiesioginiai saulės spinduliai greitai nudegina lapus.

3. Dirvožemis ir tręšimas

Purus ir maistingas substratas. Aktyvaus augimo metu augalui reikia energijos. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) rekomenduoja sodinti į gerai drenuotą, komposto pagrindo žemę ir pavasario bei vasaros mėnesiais kas kelias savaites tręšti silpnu skystų trąšų tirpalu.

Kas yra vėzdūnė?

Tai aroninių (Araceae) šeimos augalas, kilęs iš drėgnų Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų miškų. Nors jos balti žiedai atrodo kaip vienas žiedlapis, iš tiesų tai yra modifikuotas lapas, vadinamas papėdlapiu, kuris gaubia smulkių žiedų burbuolę. Vėzdūnė garsėja gebėjimu puikiai valyti orą, tačiau ji slepia ir pavojų - Šiaurės Karolinos valstijos universitetas įspėja, kad augalo audiniuose yra kalcio oksalato kristalų, kurie kramtant sukelia stiprų burnos gleivinės dirginimą, todėl augalą būtina saugoti nuo naminių gyvūnų.

Vėzdūnės priežiūra - persodinimas ir dauginimas

Jaunus augalus rekomenduojama persodinti kiekvieną pavasarį į šiek tiek didesnį vazoną, o subrendusiems augalams užtenka pakeisti viršutinį žemės sluoksnį. Dauginimas atliekamas pavasarį dalijant suaugusį kerą - kiekviena atskirta dalis turi turėti bent kelis lapus ir sveiką šaknų sistemą. Būtina pašalinti nužydėjusius žiedynus ir nudžiūvusius lapus, pjaunant juos kuo arčiau pagrindo. Pilna vėzdūnės priežiūros kalendorių rasite: Vėzdūnė (Spatifilis papėdžialapis) (lot. Spathiphyllum wallisii)

Galimos problemos ir kenkėjai

Nors augalas atsparus, netinkamos sąlygos gali sukelti šias problemas.

  • Rudi lapų galiukai

Per sausas oras, drėgmės trūkumas arba vandenyje esantis chloras. Reguliariai purkškite lapus nusistovėjusiu vandeniu. Plačiau apie rudavimą rasite: Spatifilis, kodėl ruduoja lapų galiukai ir ką daryti?

  • Geltonstantys lapai 

Perlaistymas arba prastas drenažas. Patikrinkite šaknis ir leiskite žemei pradžiūti. 

  • Voratinklinės erkutės 

Mikroskopiniai kenkėjai, atsirandantys esant sausam orui. Padidinkite aplinkos drėgmę ir naudokite insekticidinį muilą.

DUK

  • Kodėl augalas nežydi? 

Dažniausiai tai lemia per mažas šviesos kiekis arba maistinių medžiagų trūkumas vazone. 

  • Ar vėzdūnė auga pavėsyje? 

Taip, ji išgyvens, tačiau augimas smarkiai sulėtės ir augalas greičiausiai nekraus jokių žiedų.

  • Kaip valyti lapus? 

Kadangi platūs lapai kaupia dulkes, jas rekomenduojama švelniai nuvalyti drėgna šluoste bent kartą per mėnesį, kad nesutriktų fotosintezė.