Pelargonijos (Pelargonium) yra neatsiejama lietuviškų balkonų ir terasų puošmena, tačiau atėjus žiemai daugelis augintojų susiduria su dilema - augalas pradeda skursti, tįsti ir gelsti. Dažniausia klaida, kurią daro mylėtojai, yra noras augalui „padėti“ gausiai jį tręšiant ir laistant, tikintis, kad tai sustabdys lapų kritimą. Tačiau botanikai pabrėžia, kad žiema pelargonijoms yra ramybės periodas, kurio metu bet koks bandymas skatinti augimą yra žalingas. Šiame straipsnyje aptarsime 5 esminius žiemos priežiūros aspektus ir atsakysime į dažniausiai užduodamą klausimą – ar tikrai reikia tręšti pelargonijas sausio mėnesį?

Trumpai

Svarbiausia taisyklė prižiūrint pelargonijas žiemą - „mažiau yra daugiau“. Mažiau vandens, mažiau šilumos ir jokių trąšų. Leiskite augalui pailsėti vėsoje, o pavasarį, kovo mėnesį, atlikę genėjimą ir pradėję tręšti, būsite apdovanoti gausiu žydėjimu.

1. Tręšimas žiemą - stop ar pirmyn?

Tai yra kontraversiškiausias klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo auginimo sąlygų, tačiau dauguma atvejų atsakymas yra griežtas „ne“. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto ekspertai aiškina, kad tręšimas ramybės periodu, kai trūksta šviesos, skatina ištįsusį ir silpną augimą. Kai augalas gauna azoto, jis bando augti, tačiau dėl saulės trūkumo nauji ūgliai būna blyškūs, liauni ir neatsparūs ligoms. Tręšti galima tik tuo atveju, jei pelargonijas auginate po specialiomis fitolempomis ir palaikote vasarišką temperatūrą. Jei augalas žiemoja ant palangės ar vėsioje patalpoje, papildomos maistinės medžiagos kaupiasi substrate ir gali nudeginti šaknis (sukelti druskų koncentracijos šoką).

Sprendimas: visiškai nutraukite tręšimą nuo lapkričio iki vasario pabaigos. Tręšimą atnaujinkite tik kovo mėnesį, kai pamatysite pirmuosius naujus, stiprius lapus, naudodami silpnos koncentracijos kompleksines trąšas (su daugiau kalio ir fosforo).

2. Temperatūros režimas (vėsa yra būtina)

Pelargonijos nėra kambarinės gėlės ta tikrąja prasme – jos kilusios iš Pietų Afrikos regionų, kur žiemos yra vėsios, todėl joms gyvybiškai reikia poilsio žemesnėje temperatūroje. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad ideali žiemojimo temperatūra pelargonijoms yra apie 5–10 °C. Laikant augalus kambaryje, kur temperatūra siekia 20 °C ir daugiau, augalas „nesupranta“, kad atėjo žiema, ir toliau eikvoja energiją kvėpavimui, bet negauna pakankamai energijos iš fotosintezės (dėl trumpos dienos). Rezultatas – augalas išsenka, numeta daugumą lapų ir pavasarį būna labai silpnas.

Sprendimas: perkelkite pelargonijas į šviesiausią, bet vėsiausią namų vietą - pavyzdžiui, įstiklintą balkoną (jei ten nešąla), nešildomą verandą, laiptinę arba ant palangės, kur po apačia nėra radiatoriaus.

3. Šviesos trūkumas

Lietuviškos žiemos yra tamsios, o pelargonijos yra šviesomėgiai augalai, todėl šviesos trūkumas yra pagrindinė priežastis, kodėl jos praranda dekoratyvumą. Minesotos universiteto sodininkystės skyrius apibūdina etioiliaciją kaip procesą, kai augalas tamsoje stiebiasi į viršų, tarpubambliai pailgėja, o stiebai tampa trapūs. Net ir pastačius augalą ant pietinės palangės, sausio mėnesį natūralios šviesos gali nepakakti, ypač jei langai yra su selektyvine danga. Be pakankamo apšvietimo pelargonijos ne tik negali krauti žiedinių pumpurų, bet ir tampa pažeidžiamos grybelinėms ligoms.

Sprendimas: laikykite augalus tik ant pietinės ar pietvakarinės palangės. Jei turite galimybę, naudokite papildomą dirbtinį apšvietimą bent 4–6 valandas per dieną – tai padės išlaikyti kompaktišką formą.

4. Laistymo menas (sausiau yra geriau)

Didžiausias pelargonijų priešas žiemą yra ne šaltis, o drėgmės perteklius substrate, kuris sukelia „juodąją kojelę“ ir šaknų puvinį. Clemson universiteto mokslininkai įspėja, kad vėsioje aplinkoje augalo medžiagų apykaita sulėtėja, todėl vandens poreikis sumažėja drastiškai. Jei žemė bus nuolat šlapia, o temperatūra žema, pelargonija supus per kelias savaites. Būdingas perlaistymo požymis – stiebo pagrindas pajuoduoja, o lapai suglemba, tarsi augalui trūktų vandens (nes supuvusios šaknys nebegali jo pasisavinti).

Sprendimas: laistykite labai retai ir saikingai – tik tada, kai žemė vazone visiškai išdžiūsta. Pilkite vandenį ryte, kad iki vakaro perteklius spėtų išgaruoti, ir niekada nepalikite vandens lėkštelėje.

5. Genėjimas ir higiena

Žiemą pelargonijos dažnai numeta apatinius lapus – tai natūralus procesas, tačiau nukritę lapai gali tapti ligų židiniu. Ajovos valstijos universiteto specialistai pataria reguliariai šalinti nudžiūvusius lapus ir žiedynus, kad išvengtumėte pilkojo pelėsio (Botrytis). Tačiau stiprų formavimo genėjimą geriau atidėti. Jei nugenėsite augalą sausio mėnesį, jis išleis naujus ūglius, kurie dėl šviesos trūkumo vis tiek ištįs. Geriau leisti augalui būti šiek tiek „netvarkingam“ žiemą, o radikalų kirpimą atlikti vasario pabaigoje ar kovo pradžioje.

Sprendimas: šiuo metu tik švelniai šalinkite geltonus, džiūstančius lapus ir pūvančias dalis. Pagrindinį genėjimą, paliekant 3–4 pumpurus ant stiebo, suplanuokite kovo mėnesiui, kai dienos taps ilgesnės.

Kuo naudingas augalas Jeronimas? Sužinokite, kaip kvapioji pelargonija valo orą, kaip ją naudoti nuo ausų skausmo, atbaidyti uodus ir pagardinti arbatą: Jeronimas (Kvapioji pelargonija), nauda sveikatai, orui ir receptai

Sužinokite, kaip pažadinti pelargonijas kovo mėnesį - genėjimas, laistymas ir tinkamiausias substratas persodinimui. Patarimai gausiam žydėjimui: Pelargonijų žadinimas pavasarį, 4 žingsniai