Persinis ciklamenas (Cyclamen persicum) yra viena populiariausių žiemą žydinčių gėlių, tačiau ji taip pat garsėja savo „kaprizingu“ charakteriu. Dažna situacija: parsinešate namo nuostabiai žydintį augalą, o po kelių dienų jo žiedstiebiai ir lapai suglemba, tarsi būtų pagaminti iš minkšto audinio. Nors daugelis gėlininkų mėgėjų iškart pagalvoja apie ligas, dažniausiai problemos šaknis slypi netinkamose aplinkos sąlygose. Šiame straipsnyje aptarsime 5 pagrindines priežastis, kodėl ciklamenas staiga nuvyto, ir pateiksime moksliškai pagrįstus sprendimus, kaip jį atgaivinti.

Trumpai

Ciklameno vystimas dažniausiai yra augalo pagalbos šauksmas dėl netinkamos temperatūros arba drėgmės režimo. Jei patikrinote žemę (ji nei per šlapia, nei perdžiūvusi) ir užtikrinote vėsią aplinką (iki 15-18°C), jūsų augalas turi didelį šansą atsigauti. Svarbiausia taisyklė: vėsa ir saikingas laistymas iš apačios yra pagrindiniai sėkmingo auginimo faktoriai.

1. Per aukšta temperatūra (šilumos smūgis)

Tai yra dažniausia priežastis, kodėl šiuolaikiniuose namuose ciklamenai ilgai neišgyvena. Šie augalai yra kilę iš Viduržemio jūros regiono kalnuotų vietovių, todėl Royal Horticultural Society (RHS) ekspertai pabrėžia, kad ciklamenai geriausiai jaučiasi vėsioje aplinkoje, kur temperatūra neviršija 10-15°C. Mūsų butuose žiemą, kai veikia centrinis šildymas, temperatūra dažnai siekia 20-22°C, o tai augalui sukelia fiziologinį stresą. Aukštoje temperatūroje augalas pradeda garinti drėgmę greičiau, nei šaknys spėja ją pasisavinti, todėl audiniai praranda turgorą (stangrumą) ir suglemba. Be to, šiluma signalizuoja augalui, kad atėjo laikas baigti vegetaciją.

Sprendimas: nedelsiant perkelkite augalą į vėsiausią namų vietą - pavyzdžiui, ant šiaurinės palangės, įstiklintą balkoną (jei ten ne minusinė temperatūra) arba tiesiog toliau nuo radiatorių. Jei gėlė stovi ant šildomų grindų, būtinai pakelkite ją ant stovo.

2. Netinkamas laistymas (vanduo ant gumbo)

Antroji didžioji klaida yra susijusi su laistymo technika, kuri gali sukelti staigų augalo žūtį dėl pilkojo pelėsio ar šaknų puvinio. Clemson universiteto mokslininkai įspėja, kad laistymas tiesiai ant ciklameno gumbo viršaus skatina puvimo procesus, dėl kurių lapai ir žiedai staiga suglemba, o jų pagrindai tampa gleivėti. Ciklameno gumbas yra jautrus drėgmės pertekliui, ypač toje vietoje, kur išauga lapkočiai ir žiedstiebiai. Jei vanduo užsilaiko lapų skrotelės centre, prasideda grybelinė infekcija, kuri labai greitai pakerta visą augalą. Tokiu atveju vytimas yra ne drėgmės trūkumo, o augalo „uždusimo“ požymis.

Sprendimas: laistykite tik „iš apačios“ - įpilkite vandens į lėkštelę, palaikykite 15-20 minučių, kol žemė sudrėks, ir vandens likutį būtinai nupilkite. Jei pastebėjote, kad gumbas jau pradėjo pūti, augalą išgelbėti bus sunku, bet galite bandyti išpjauti pažeistą vietą ir apibarstyti anglies milteliais.

3. Perdžiūvęs substratas (dehidratacija)

Nors ciklamenai bijo perlaistymo, jie lygiai taip pat jautriai reaguoja į visišką substrato išdžiūvimą, ypač žydėjimo metu. Kadangi augalas turi daug masyvių lapų ir žiedų, jis intensyviai garina vandenį, todėl Ilinojaus universiteto specialistai rekomenduoja palaikyti substratą nuolat lengvai drėgną, bet ne šlapią. Kai durpių substratas visiškai išdžiūsta, jis susitraukia ir atšoka nuo vazono sienelių, o vanduo tiesiog prabėga pro šonus nesudrėkines šaknų. Tokiu atveju augalas suglemba akimirksniu, nes ląstelėse nebelieka vandens slėgio. Laimei, šio tipo vytimas yra lengviausiai pagydomas, jei reaguojama laiku.

Sprendimas: atlikite „mirkymo“ procedūrą - įstatykite vazoną į indą su kambario temperatūros vandeniu ir palaikykite apie 30 minučių, kol substratas pilnai prisisotins. Išėmus leiskite vandens pertekliui nutekėti; stiebai turėtų atsistatyti per kelias valandas.

4. Natūralus ramybės periodas

Kartais augintojai be reikalo panikuoja, nesuprasdami natūralaus augalo gyvenimo ciklo ir manydami, kad gėlė žuvo. Ajovos valstijos universiteto botanikai aiškina, kad ciklamenai turi natūralų ramybės periodą, kuris prasideda po žydėjimo, dažniausiai pavasarį. Tuo metu augalas natūraliai pradeda vysti: lapai gelsta ir džiūsta, nes maistinės medžiagos grįžta į gumbą, kad augalas galėtų išgyventi vasaros „sausros“ sezoną. Tai nėra liga ar priežiūros klaida, tai biologinis procesas, kurio negalima stabdyti tręšiant ar gausiai laistant. Bandymas priversti augalą žaliuoti, kai jis nori „miegoti“, dažniausiai baigiasi gumbo supuvimu.

Sprendimas: jei ciklamenas nužydėjo ir pradėjo vysti pavasarį, tiesiog palaipsniui mažinkite laistymą. Kai visi lapai nudžius, pašalinkite juos, o vazoną su gumbu padėkite į tamsią, vėsią vietą poilsiui iki vasaros pabaigos.

5. Sausas oras ir aklimatizacijos stresas

Ciklamenai dažniausiai auginami pramoniniuose šiltnamiuose, kur palaikoma labai aukšta santykinė oro drėgmė ir ideali ventiliacija. Vermonto universiteto Augalų ir dirvožemio mokslo skyrius pabrėžia, kad staigus pernešimas į sausą kambario orą sukelia augalui aklimatizacijos šoką. Kai oro drėgmė nukrenta žemiau 30% (kas yra įprasta šildymo sezono metu), ciklameno lapai pradeda garinti vandenį greičiau nei įprastai, todėl gali pradėti vysti, o žiedų pumpurai - džiūti neišsiskleidę. Tai dažna problema pirmąją savaitę po augalo įsigijimo.

Sprendimas: padidinkite oro drėgmę aplink augalą, bet nepurkškite vandens tiesiai ant lapų ar žiedų (tai skatina ligas). Geriausia vazoną pastatyti ant padėklo su drėgnu keramzitu arba akmenukais taip, kad vazono dugnas nesiektų vandens.

Kodėl gelsta ciklameno lapai? Sužinokite apie 3 svarbiausius faktorius: temperatūrą, laistymą ir ramybės periodą, kurie lemia augalo sveikatą: Gelsta ciklameno lapai? 3 pagrindinės priežastys