Anturio rūšių lyginamoji analizė

Renkantis anturį (Anthurium), svarbu suprasti, kad tai didelė aroidinių šeimos gentis, o skirtingos rūšys reikalauja skirtingos priežiūros. Žemiau pateikiamas trijų populiariausių rūšių palyginimas botaniniu ir agrotechniniu aspektais.

Anturis (lot. Anthurium andraeanum) arba flamingo gėlė

anturis-flamingas-2.jpg 99.32 KB
Tai komerciškai populiariausia rūšis. Dekoratyvumas Auginamas dėl ryškių žiedynų. Tai, ką vadiname žiedu, iš tikrųjų yra pažiedlapis (spata), supantis burbuolę (spadiksą). Lapai tamsiai žali, vaškiniai, širdies formos. Auginimo ypatumai Tai atspariausia rūšis. Toleruoja sausesnį kambario orą (40-50 proc. santykinė drėgmė) geriau nei kitos rūšys. Verdiktas Geriausias pasirinkimas pradedantiesiems, norintiems ilgai žydinčio augalo ir mažiau lepios priežiūros.

Anturis 'Crystallinum' (Anthurium crystallinum)
kristal-2.jpg 76.7 KB

Kolekcinis augalas, vertinamas dėl lapų grožio. Dekoratyvumas Žiedai neryškūs, žalsvi, dekoratyvinės vertės neturi. Pagrindinis akcentas - dideli, širdies formos lapai su aksominiu paviršiumi ir ryškiomis, sidabrinėmis gyslomis. Lapų tekstūra minkštesnė nei A. clarinervium. Auginimo ypatumai Reikalauja didelės oro drėgmės (virš 60 proc.). Auga greičiau nei A. clarinervium, tačiau yra jautresnis tiesioginiams saulės spinduliams ir sausam orui (lapų kraštai greitai džiūsta). Verdiktas Tinka pažengusiems augintojams, galintiems užtikrinti drėgną mikroklimatą ir norintiems įspūdingos lapijos.

Anturis 'Clarinervium' (Anthurium clarinervium)

anturis222-2.jpeg 29.25 KB

Dažnai painiojamas su krištoliniu, bet botanikai išskiria esminius skirtumus. Dekoratyvumas Lapai standesni, tarsi kartoniniai, tamsesni ir labiau apvalios širdies formos nei A. crystallinum. Gyslos sudaro labai ryškų, geometrinį raštą. Auginimo ypatumai Tai lėtai augantis augalas. Dėl kietesnių lapų jis šiek tiek atsparesnis trumpalaikiam sausros stresui nei A. crystallinum, tačiau vis tiek reikalauja aukštos oro drėgmės. Verdiktas Idealus pasirinkimas kolekcionieriams, turintiems kantrybės ir ieškantiems struktūriško, skulptūriško augalo.

Kokios rekomendacijos anturio auginimui?

Visi minėti anturiai yra epifitai arba pusiau epifitai. Gamtoje jie auga ne žemėje, o ant medžių šakų ar miško paklotėje, kur šaknys gauna daug oro.

Koks substratas anturiui tinka?

 Standartinis kambarinių augalų substratas netinka. Būtina naudoti laidų mišinį. Receptas 50 proc. kokybiško durpių substrato, 25 proc. perlito, 25 proc. smulkios pušų žievės (orchidėjų substrato). Galima įmaišyti medžio anglies gabaliukų šaknų puvinio prevencijai.

Kaip anturį laistyti?

Laistyti tik tuomet, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis. Anturiai nepakenčia „mirkymo“. Aksominių lapų rūšių (crystallinum, clarinervium) negalima purkšti vandeniu tiesiai ant lapų, nes gali atsirasti grybelinės dėmės. Drėgmę didinti naudojant oro drėkintuvus.

Kokios anturio ligos ir kenkėjai?

Anturiai turi specifinių priešų, kurie gali greitai sunaikinti augalo dekoratyvumą.

Tripsai (Thysanoptera)

Priežastys 

Sausas oras ir aukšta temperatūra skatina jų dauginimąsi. Dažnai patenka per atvirus langus vasarą arba su skintomis gėlėmis.

Požymiai 

Ant lapų atsiranda sidabriniai, netaisyklingi takeliai arba dėmės. Apatinėje lapų pusėje matomi maži, juodi taškeliai (ekskrementai). Lervos yra smulkios, geltonos, pailgos formos. Pažeisti žiedai deformuojasi, atsiranda rudos dėmės.

Prevencija 

Reguliari lapų apžiūra. Naudoti mėlynas lipnias gaudykle. Profilaktinis purškimas Neem aliejaus tirpalu.

Naikinimas ir gydymas

Plėšriosios erkės Amblyseius cucumeris arba Amblyseius swirskii. Cheminės priemonės Sisteminiai insekticidai su veikliąja medžiaga acetamipridu (Mospilan). Kontaktiniai insekticidai su spinosadu (efektyvus prieš lervas ir suaugėlius). Būtina purkšti kelis kartus kas 5-7 dienas, nes kiaušinėliai yra atsparūs chemikalams.

Bakterinė dėmėtligė (Xanthomonas axonopodis pv. dieffenbachiae)

Tai viena pavojingiausių anturių ligų. Plinta per vandenį (tiškant lašams), užkrėstus įrankius ar kontaktą su sergančiu augalu. Skatina aukšta temperatūra ir drėgmė ant lapų paviršiaus. Ant lapų kraštų atsiranda V raidės formos geltonos dėmės, kurios vėliau ruduoja ir džiūsta. Dėmės plinta link lapo centro. Gyslos gali patamsėti. Niekada nelaistyti augalo per lapus. Dezinfekuoti genėjimo įrankius spiritu arba vandenilio peroksidu prieš kiekvieną pjūvį. Gydymo nėra Bakterinės ligos praktiškai neišgydomos. Veiksmai Pašalinti pažeistus lapus su steriliu įrankiu, jei pažeidimas nedidelis. Jei liga išplitusi į stiebą (sisteminis pažeidimas), augalą būtina sunaikinti (sudeginti arba išmesti su buitinėmis atliekomis), kad neužkrėstų kitų. Vario preparatai gali pristabdyti plitimą, bet ligos neišgydo.

Šaknų puvinys (Pythium, Phytophthora)

Priežastys 

Perlaistymas, nelaidus substratas, šaltas substratas (laikymas ant šaltos palangės žiemą).

Požymiai 

Lapai gelsta nuo apačios, suglemba, nors žemė drėgna. Augalas kliba vazone. Šaknys tamsios, minkštos, lengvai nutrūksta, "nusimauna" viršutinis sluoksnis paliekant tik gyslą.

Prevencija

Naudoti itin laidų, orui pralaidų substratą (su žieve ir perlitu). Vazone būtinas drenažas.

Naikinimas ir gydymas

Išimti augalą, nuplauti šaknis. Išpjauti visas supuvusias šaknis iki sveiko audinio. Pamerkti likusias šaknis į vandenilio peroksido (3 proc.) tirpalą 15 min. Cheminės priemonės Fungicidas propamokarbas (Previcur Energy) laistymui po persodinimo.

DĖMESIO 

Anturiai yra toksiški naminiams gyvūnams ir žmonėms (turi kalcio oksalato kristalų), todėl juos reikia laikyti saugioje vietoje, o genint mūvėti pirštines, kad sultys nedirgintų odos.

Kodėl ruduoja anturio lapai? Išsamus gidas apie bakterinę degligę, tripsus ir šaknų puvinį. Patarimai, kaip išsirinkti atsparią veislę, skaitykite: Anturis ligos, kenkėjai ir priežiūra: geltonų lapų paslaptis