Pavasarinė euforija sodo centruose yra pavojinga. Pamačius žydinčias pelargonijas balandžio pradžioje, ranka pati tiesiasi link jų. Tačiau gamta turi savo kalendorių. Lietuvoje (5-6 atsparumo zona) pavasarinis sodinimas yra griežtai padalintas į du etapus: „šaltąjį“ (balandis) ir „šiltąjį“ (gegužės pabaiga).

Supainiojus šiuos etapus, pinigai bus išmesti į balą (arba į kompostą). Štai ką ir kada sodinti, kad gėlynas klestėtų.

I etapas - Balandis (drąsuoliai, nebijantys šalnų)

Kai tik žemė atšyla ir pradžiūsta, galima sodinti augalus, kurie evoliuciškai prisitaikę prie temperatūros svyravimų.

1. Našlaitės (Viola) Tai vienintelės gėlės, kurias galite drąsiai sodinti į vazonus ar gėlynus jau balandžio pradžioje. Jos pakenčia naktines šalnas iki -5 °C.

  • Svarbus niuansas, pirkite tik tuos daigus, kurie buvo grūdinti (laikyti lauke, o ne šiltnamyje). Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) įspėja, kad staigus pernešimas iš šilto prekybos centro į šaltą lauką gali sukelti šoką net ir našlaitėms, todėl pirmas kelias naktis pridenkite jas agroplėvele.

2. Daugiamečiai augalai „plikomis šaknimis“ Balandis yra idealus metas sodinti miegančius daugiamečius augalus (bijūnus, melsves, astilbes, viendienes), kurie parduodami ne vazonuose, o maišeliuose su durpėmis.

  • Kodėl dabar? Kol augalas neturi lapų, visa energija skiriama šaknų tvirtinimui vėsioje ir drėgnoje dirvoje. Pasodinus gegužę, kai saulė kaitri, toks augalas vargs.

3. Šalčiui atsparios vienmetės (sėja į dirvą) Nereikia visko auginti ant palangės. Kai kuriuos augalus sėkite tiesiai į lysvę balandžio pabaigoje:

  • Medetkos (Calendula), jos nebijo vėsos ir sudygsta greitai.
  • Rugiagėlės ir ešolcijos, šie augalai nemėgsta persodinimo, todėl tiesioginė sėja jiems būtina.
  • Kvapieji žirneliai, mirkytas sėklas kiškite į žemę balandžio pabaigoje. Vėsa skatina stiprią šaknų sistemą.

II etapas - Gegužės vidurys (didžioji gėlių migracija)

Tai laikas po „Ledo šventųjų“ (gegužės 12-14 d.), kai šalnų tikimybė tampa minimali. Tik dabar į lauką keliauja tropinės kilmės augalai.

1. Gumbinės ir svogūninės gėlės (pavasarinis sodinimas) Skirtingai nei tulpės (kurios sodinamos rudenį), šios gėlės sodinamos pavasarį.

  • Jurginai (Dahlia). Dažna klaida - pasodinti juos per anksti į šaltą žemę. Gumbas tiesiog supus. Ajovos valstijos universiteto ekspertai rekomenduoja sodinti jurginus tik tada, kai dirvos temperatūra pasiekia +15 °C - tai dažniausiai sutampa su pomidorų sodinimo laiku. Jei norite ankstyvesnių žiedų, sudaiginkite juos vazonuose namuose balandį ir į lauką neškite tik birželį.
  • Kardeliai (Gladiolus). Galima sodinti nuo gegužės pradžios.
    • Profesionalo patarimas: nesodinkite visų iškart. Sodinkite po kelis svogūnėlius kas 2 savaites iki pat birželio vidurio. Taip užsitikrinsite nepertraukiamą žydėjimą nuo rugpjūčio iki pat šalnų.
  • Lelijos (Lilium). Jei nespėjote rudenį, pavasaris tam puikiai tinka. Svarbiausia – geras drenažas.

2. Pelargonijos ir Petunijos Tai klasika, bet jautri. Net trumpa šalna (-1 °C) petuniją paverčia koše.

  • Grūdinimas - tai privaloma procedūra. Likus savaitei iki sodinimo į lauko vazonus, dienomis neškite gėles į lauką, o nakčiai parneškite atgal. Tai sustorina lapų vaškinį sluoksnį. Kornelio universiteto tyrimai rodo, kad negrūdinti daigai, staiga gavę UV spindulių dozę, patiria nudegimus (lapai pabąla), net jei temperatūra jiems tinkama.

3. Nasturtos (Tropaeolum). Tai vienas lengviausiai auginamų augalų, bet jis visiškai nepakenčia šalčio. Sėkite jas tiesiai į dirvą gegužės pabaigoje.

  • Triukas - prieš sėją sėklas 24 valandas pamirkykite drungname vandenyje - sudygs dvigubai greičiau.

III etapas - dažniausiai pamirštamos gėlės (šešėlio karalienės)

Jei turite tamsų kampą, pavasaris yra laikas pasirūpinti begonijomis ir sprigėmis (Impatiens). Tai patys jautriausi šalčiui augalai. Į lauką juos neškite tik birželio pradžioje, kai naktys tampa tikrai šiltos (+10 °C ir daugiau). Paskubėję gegužę, sustabdysite jų augimą mėnesiui.

Dirvos paruošimas

Nesvarbu, ką sodinsite, sėkmė priklauso ne nuo veislės, o nuo starto. Pavasarinė žemė dažnai būna suslėgta po žiemos sniego.

  1. Prieš sodinimą žemę būtina supurenti, bet nevartyti gilių sluoksnių (kad neiškeltumėte piktžolių sėklų).
  2. Įmaišykite lėto veikimo granuliuotų trąšų. Jauniems daigams reikia fosforo šaknims.
  3. Pirmą savaitę po pasodinimo, net jei atrodo drėgna, liekite gausiai. Šaknys turi „susirišti“ su nauja žeme.

Apibendrinant: balandį sodiname našlaites ir daugiamečius, gegužės viduryje - jurginus ir kardelius, o gegužės pabaigoje/birželį - lepias vasarines gėles.