Bazilikai ir rukola: 5 klaidos, kurios lemia derliaus žūtį ant palangės
Nors bazilikas (Ocimum basilicum) ir rukola (sėjamoji gražgarstė, Eruca vesicaria) dažnai sodinami į vieną lovelį kaip „itališkas duetas“, agronomiškai tai yra nesuderinami kaimynai su skirtingais poreikiais. Bandymas jiems įtikti vienodomis sąlygomis dažniausiai baigiasi tuo, kad daigai ištįsta į ilgus „siūlus“ ir sugriūva arba supūva ties pagrindu. Štai 5 esminės klaidos, kurias daro pradedantieji augintojai žiemos metu.
1. Šviesos badas, kodėl jie tampa „siūlais“?
Pati dažniausia daigų ištįsimo (etioliacijos) priežastis yra natūralios šviesos trūkumas, kurio žmogaus akis dažnai nepastebi. Mičigano valstijos universiteto (MSU) tyrimai rodo, kad normaliai fotosintezei ir kompaktiškam augimui šiems augalams reikia bent 10-12 valandų intensyvios šviesos per parą. Sausio mėnesį Lietuvoje dienos ilgumas siekia vos apie 8 valandas, o ir ta pati šviesa dažnai būna neryški dėl debesuotumo. Kai augalui trūksta fotonų, jo ląstelėse gaminasi hormonas auksinas, kuris skatina stiebo tįsimą ieškant šviesos šaltinio, todėl daigai tampa blyškūs, silpni ir neišlaiko savo svorio. Be papildomo dirbtinio apšvietimo (fitolampų) ant palangės sausį pasėti bazilikai ir rukola yra pasmerkti ištįsti.
2. Temperatūrų konfliktas - skirtingi poreikiai
Didžiulė klaida yra auginti bazilikus ir rukolą toje pačioje temperatūroje arba net tame pačiame vazone, nes jų biologiniai laikrodžiai veikia priešingai. Kornelio universiteto agronomai pabrėžia, kad bazilikas yra tropinis augalas, reikalaujantis bent 21-25 °C šilumos, tuo tarpu rukola yra vėsaus klimato daržovė, kuriai optimali temperatūra yra 10-18 °C. Jei laikysite juos šiltai (kaip mėgsta bazilikas), rukola labai greitai ištįs, pradės žydėti ir taps karti. Jei laikysite vėsiai (kaip mėgsta rukola), bazilikas patirs „šaltų kojų“ stresą, jo šaknys nustos siurbti vandenį, lapai pagels ir augalas supus. Todėl šiuos augalus būtina auginti atskiruose induose ir laikyti skirtingose vietose: baziliką - šilčiausiame kambaryje, rukolą - vėsesniame, arčiau lango stiklo.
3. Sėjos tankumas
Noras turėti kuo daugiau žalumynų dažnai skatina sėklas berti saujomis, sukuriant tankų „mišką“, kuris yra pagrindinė puvinio priežastis. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) įspėja, kad per tankus sėjimas sutrikdo oro cirkuliaciją tarp stiebelių, todėl drėgmė neišgaruoja ir susidaro idealios sąlygos grybelinėms ligoms, ypač „diegverčiui“ (juodajai kojelei). Kai daigai auga susiglaudę, jie konkuruoja dėl šviesos ir tįsta dar labiau, o jų stiebai ties žeme tampa ploni ir vandeningi. Rukolą būtina retinti, paliekant bent 2-3 cm tarp augalų, o bazilikus geriausia iškart sėti po 2-3 sėklas į atskirus narelius arba vėliau išpikuoti, suteikiant erdvės šoniniam šakojimuisi.
4. Laistymo klaidos: purškimas ar liejimas
Dažnas įprotis purkšti daigus vandeniu iš viršaus yra pražūtingas bazilikams ir rukolai, kai jie auginami ant vėsios palangės. Floridos universiteto (IFAS) ekspertai nurodo, kad vandens lašai ant gležnų stiebų ir lapų, nesant tiesioginės saulės ir vėjo, neišdžiūsta pakankamai greitai ir tampa pelėsio židiniais. Be to, perlaistytas substratas išstumia deguonį, todėl šaknys uždūsta ir pradeda pūti - tai matoma, kai augalas vysta, nors žemė šlapia. Teisingiausias būdas yra laistyti pilant vandenį į lėkštelę po vazonu (laistymas iš apačios), leidžiant žemei sugerti tiek, kiek reikia, arba laistyti labai atsargiai palei žemės paviršių, neliečiant pačių augalų. Žiemą žemė turi pradžiūti tarp laistymų.
5. Sėjos gylis
Penktoji klaida susijusi su pačiu sėjos procesu: bazilikų ir rukolos sėklos turi skirtingus reikalavimus užkasimui. Ajovos valstijos universiteto (Iowa State University) giduose aiškinama, kad bazilikų sėklos yra šviesai jautrios (fotoblastinės) ir geriausiai dygsta tik lengvai įspaustos į paviršių, tuo tarpu rukolą reikia užberti apie 0,5 cm žemės sluoksniu. Jei bazilikus užkasite giliai, jie gali visai nesudygti arba sudygę daigai bus labai silpni ir ištįsę, nes išeikvos visą energiją bandydami pasiekti paviršių. Jei rukolą paliksite paviršiuje neužbertą, jos šaknelėms bus sunku įsitvirtinti, ir daigai dažnai grius. Teisingas gylio parinkimas garantuoja stiprią pradžią ir atsparumą ligoms.