Levandų auginimas iš sėklų yra žymiai sudėtingesnis procesas nei dauginimas auginiais, nes sėklos turi natūralų apsauginį mechanizmą, neleidžiantį joms dygti bet kada. Gamtoje sėkla nukrenta rudenį, žiemoja po sniegu ir dygsta tik pajutusi pavasario šilumą. Norint sėkmingai sudaiginti levandas namuose, mums reikia dirbtinai imituoti šiuos gamtos ciklus. Štai 4 moksliškai pagrįsti principai, kurie padės išvengti dažniausių klaidų.
1. Šaltasis startas - stratifikavimas
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji, yra sėklų sėjimas tiesiai iš pakelio į žemę - tokios sėklos dažniausiai nesudygsta, nes jos „miega“. Kornelio universiteto botanikos sodo ekspertai aiškina, kad levandų sėkloms būtinas stratifikavimas (šaltasis periodas), kuris suskaido cheminius dygimo inhibitorius sėklos viduje. Norint tai atlikti namuose, sėklas reikia sumaišyti su drėgnu smėliu arba padėti ant drėgno vatos diskelio, įdėti į maišelį ir laikyti šaldytuve (apie +4 °C temperatūroje) 3–4 savaites. Šis procesas imituoja žiemą ir siunčia signalą embrionui, kad „žiema baigėsi“, todėl išėmus sėklas į šilumą, dygimo procentas padidėja dramatiškai. Jei planuojate sėti kovo mėnesį, sėklas į šaldytuvą turite įdėti jau dabar.
2. Šviesos poreikis - neužkaskite giliai
Levandų sėklos yra fotoblastinės - tai reiškia, kad dygimui joms kritiškai reikalinga šviesa, todėl tradicinis sėjimo būdas „į duobutę“ čia netinka. Jutos valstijos universiteto (USU), kuris specializuojasi levandų tyrimuose, agronomai pabrėžia, kad sėklas reikia barstyti tiesiai ant drėgno substrato paviršiaus ir tik labai švelniai įspausti, kad jos turėtų kontaktą su žeme, bet nebūtų uždengtos. Geriausia sėklas pabarstyti plonu vermikulito sluoksniu, kuris praleidžia šviesą, bet sulaiko drėgmę, neleisdamas sėklai išdžiūti. Jei sėklas užbersite storu žemės sluoksniu, daigas tiesiog nepajėgs prasimušti į paviršių ir žus tamsoje, todėl sėjos indelius būtina laikyti po lempomis arba ant šviesiausios palangės.
3. Šiluma ir drėgmė - šiltnamio efektas
Nors sėkloms reikėjo šalčio prieš sėją, pačiam dygimo procesui jau reikalinga pastovi, maloni šiluma ir drėgmė. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) rekomenduoja palaikyti 18–21 °C temperatūrą ir uždengti sėjos indą stiklu arba plėvele, kad būtų sukurta stabili mikroklimato kapsulė. Svarbu kasdien nuimti dangtį vėdinimui, nes užsistovėjęs oras ir per didelė drėgmė skatina pelėsio atsiradimą, kuris levandų daigams yra mirtinas. Dygimas yra lėtas procesas - net ir po stratifikavimo pirmieji daigeliai gali pasirodyti tik po 14–21 dienos, o kartais ir vėliau, todėl nereikia skubėti išmesti žemių, jei po savaitės nieko nematyti.
4. Laistymas ir drenažas - saikingumas
Kai daigai jau pasirodo, levanda parodo savo tikrąją prigimtį - ji negali pakęsti „šlapių kojų“, net būdama visai maža. Pensilvanijos valstijos universiteto (PennState) ekstensijos tarnyba įspėja, kad perlaistymas yra pagrindinė jaunų levandų žūties priežastis dėl „diegverčio“ (juodosios kojelės) ligos. Substratas turi būti labai laidus (geriausia naudoti kaktusų žemę arba durpių ir perlito mišinį), o laistyti reikia tik tada, kai viršutinis sluoksnis pradžiūsta. Geriausia naudoti purkštuvą, o ne laistytuvą, kad stipri vandens srovė neišplautų smulkių daigelių ir nesuplūktų žemės. Daigams paaugus, juos reikia pikuoti į atskirus vazonėlius labai atsargiai, nes jų šaknų sistema vystosi lėtai ir yra jautri.
