Cukinijos yra daržo klasika, tačiau vasaros pabaigoje daugelis sodininkų nuo jų pavargsta, o ir skonis kartais atrodo per daug vandeningas. Laimei, moliūginių (Cucurbitaceae) šeima yra milžiniška, todėl galima rinktis augalus, kurie auga taip pat lengvai (turi tuos pačius auginimo reikalavimus), bet siūlo visiškai kitokią kulinarinę patirtį. Vietoj įprastų žalių „vėzdo“ formos daržovių, šiemet galite užsiauginti skraidančias lėkštes, natūralius makaronus ar vijoklinius milžinus. Štai 4 geriausios alternatyvos, kurios paįvairins jūsų lysvę ir lėkštę.
1. Patisonas (Cucurbita pepo var. patisson)
Tai yra artimiausias cukinijos giminaitis, tačiau patisonai (Pattypan squash) išsiskiria savo disko arba „NSO“ forma ir dantytu kraštu. Viskonsino universiteto sodininkystės ekspertai pažymi, kad patisonų minkštimas yra tankesnis, sausesnis ir traškesnis nei cukinijų, todėl jie mažiau tyžta troškinant ar kepant. Mažyčiai, vos 3–5 cm skersmens patisonai yra delikatesas, kurį galima marinuoti visą, o didesni puikiai tinka įdarymui, nes jų forma primena natūralų dubenėlį. Jų auginimas niekuo nesiskiria nuo krūminių cukinijų, tačiau jie atrodo žymiai dekoratyviau ir ilgiau išlaiko prekinę išvaizdą nuskinti. Be to, yra veislių ne tik balta, bet ir geltona ar net tamsiai žalia odele.
2. 'Tromboncino' (laipiojantis moliūgas), muskusinis
Jei cukinijos užima per daug vietos ant žemės, 'Tromboncino' (arba Zucchetta) yra tobulas sprendimas, nes tai vijoklinis augalas, kurį galima auginti ant tvoros ar arkos. Tai techniškai yra muskatinių moliūgų (C. moschata) atmaina, tačiau Italijoje ji valgoma jauna kaip vasarinė cukinija. Kornelio universiteto duomenimis, ši veislė yra gerokai atsparesnė stiebus graužiantiems kenkėjams nei įprastos cukinijos, o jos skonis yra riešutinis, saldesnis ir visai neturi sėklų ilgame kaklelyje. Vaisiai užauga ilgi, susisukę ir primena tromboną; jei nespėsite jų suvalgyti vasarą, palikite kyboti iki rudens – jie subręs kaip įprastas moliūgas žiemai.
3. Spagetinis moliūgas
Tai unikalus pasirinkimas tiems, kurie ieško mažai angliavandenių turinčių alternatyvų makaronams, nes termiškai apdorotas šio moliūgo minkštimas išsiskiria į ilgus „siūlus“. Nors jis dažniausiai priskiriamas žieminiams moliūgams, jo auginimo ciklas yra panašus į cukinijų, o derlius nuimamas vasaros pabaigoje. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto mitybos specialistai pabrėžia, kad spagetinis moliūgas yra puikus dietinis produktas, turintis daug beta karoteno ir skaidulų, bet mažai kalorijų. Skirtingai nuo cukinijų, jis turi labai kietą žievę, todėl jį galima ilgiau sandėliuoti, o paruošimas labai paprastas – tiesiog perpjaukite, iškepkite orkaitėje ir šakute „sušiauškite“ vidų. Augimo metu jis užima šiek tiek daugiau vietos nei krūminė cukinija, nes leidžia ilgesnius ūglius.
4. Geltonieji moliūgai (Crookneck)
Nors daugelis mano, kad tai tiesiog geltona cukinija, „Crookneck“ tipo moliūgėliai (su išlenktu kaklu ir gumbuota oda) yra atskira veislių grupė, pasižyminti intensyvesniu skoniu. Džordžijos universiteto agronomai teigia, kad šių moliūgų tekstūra yra kremiškesnė, o skonis sviestinis ir sodresnis nei lygiųjų žalių cukinijų. Jų odelė yra stora ir grublėta, kas padeda apsaugoti minkštimą nuo mechaninių pažeidimų, tačiau prieš gaminant vyresnius vaisius gali tekti nulupti. Augalas auga krūmu, kaip ir cukinija, tačiau yra labai produktyvus – vienas krūmas gali aprūpinti visą šeimą. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori spalvos lėkštėje ir nemėgsta vandeningumo
