Kambarinė juka (Yucca elephantipes) dažnai bėgant metams ji linkusi prarasti savo dekoratyvumą - stiebai ištįsta, iškrypsta, o apatinė dalis lieka plika. Daugelis augintojų bijo genėti juką, manydami, kad nupjovus viršūnę augalas žus, tačiau iš tiesų tai yra vienas gyvybingiausių augalų, kurį genėjimas tik atjaunina. Drastiškas stiebo nupjovimas yra vienintelis būdas priversti juką šakotis ir suformuoti kelias viršūnes vietoje vienos. Šiame straipsnyje aptarsime 4 esminius žingsnius, kaip teisingai atlikti šią „operaciją“ ir suformuoti tankų, sveiką augalą.
Trumpai
Nebijokite imti pjūklo į rankas - juka yra itin gajus augalas. Svarbiausia taisyklė: nupjautą vietą užvaškuokite, o patį augalą pastatykite į saulę. Taip vietoj vieno ilgo stiebo turėsite gražią, šakotą juką ir dar vieną naują augalą iš viršūnės.
1. Drastiškas pjovimas ir žaizdos apsauga
Tai yra svarbiausias etapas: pasirinkite norimą aukštį (dažniausiai stiebas trumpinamas per pusę) ir drąsiai nupjaukite viršūnę aštriu pjūklu. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) primygtinai rekomenduoja iškart po pjovimo atvirą žaizdą padengti sodo tepalu arba ištirpintu žvakės vašku, kad būtų sukurtas hermetiškas barjeras. Tai kritiškai svarbu, nes neuždarytas pjūvis greitai išdžiūsta, kamienas pradeda skilti arba įsimeta puvinys, kuris gali nukeliauti gilyn ir pražudyti augalą. Vašką tepkite tik ant pjūvio viršaus (plokštumos), neliesdami šonų žievės, nes būtent ten, po žieve, slepiasi miegantys pumpurai, kurie netrukus prabus.
2. Šviesa - raktas į šakojimąsi
Nupjovus viršūnę, jukos tikslas yra išleisti naujus ūglius, tačiau jų kiekis tiesiogiai priklauso nuo gaunamos energijos. Klemsono universiteto mokslininkai pabrėžia, kad naujų pumpurų aktyvacija priklauso nuo šviesos intensyvumo, todėl nugenėtą augalą būtina pastatyti į pačią šviesiausią namų vietą, geriausia – ant pietinės palangės. Jei vazonas stovės pavėsyje, augalas išleis tik vieną, silpną ūglį, ir formavimo tikslas nebus pasiektas – juka tiesiog augs toliau kaip vienas stiebas. Esant gausiai šviesai pavasarį ar vasarą, aplink pjūvį simetriškai pasirodys 2–4 nauji kuokštai, kurie suformuos gražią, tankią „kepurę“.
3. Apatinių lapų valymas (estetika)
Formuojant juką, svarbu rūpintis ne tik viršūne, bet ir bendra augalo higiena, šalinant senus, estetinį vaizdą gadinančius lapus stiebo apačioje. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto specialistai pataria reguliariai šalinti gelstančius apatinius lapus, juos atsargiai nuplėšiant žemyn, kad liktų švarus kamienas. Tai ne tik atidengia gražų, tekstūrišką stiebą, suformuojant klasikinę „palmės“ išvaizdą, bet ir pagerina oro cirkuliaciją, sumažindama kenkėjų riziką. Tačiau nelieskite sveikų žalių lapų viduryje stiebo, nebent norite visiškai pliko kamieno – kiekvienas žalias lapas maitina augalą ir padeda jam greičiau atsigauti po streso.
4. Nupjautos viršūnės įšaknijimas (dauginimas)
Genėjimas suteikia puikią progą pasidauginti juką – nupjautos viršūnės nereikia išmesti, ji gali tapti nauju augalu. Misūrio botanikos sodo duomenimis, jukos viršūnę galima sodinti tiesiai į drėgną smėlį ar lengvą substratą, prieš tai pašalinus apatinius lapus ir leidžiant pjūviui apdžiūti 1–2 dienas ore. Svarbu nupjautą dalį pasodinti negiliai, bet tvirtai apspausti žeme, kad ji nevirstų, ir laikyti šiltai (apie 20–25 °C), kol išleis šaknis. Taip iš vieno ištįsusio, negražaus augalo gausite du: vieną atjaunintą, besišakojantį motininį augalą ir vieną naują, kompaktišką juką.
