Dažniausia klaida, kurią daro sodininkai, yra manymas, kad visos jukos yra vienodos. Iš tiesų, Lietuvoje parduodamos dvi pagrindinės rūšys: viena iš jų yra atspari šalčiui ir žiemoja lauke, o kita yra grynai tropinis augalas, kuris žūtų per pirmąją šalną. Todėl atsakymas į klausimą „kur auginti?“ priklauso ne nuo jūsų norų, o nuo to, kokį konkretų augalą įsigijote. Štai 3 patarimai, kaip atskirti rūšis ir parinkti joms tinkamą vietą.

Trumpai

Jei augalas su kamienu - tai kambarinė juka (vasarą gali būti lauke, žiemą - tik viduje). Jei augalas be kamieno ir su „siūlais“ - tai lauko juka (sodinkite sode, saulėkaitoje).

1. Identifikacija: kamienas ar skrotelė?

Pirmasis žingsnis yra nustatyti, ar turite Dramblinę juką (Y. elephantipes), ar Pluoštinę juką (Y. filamentosa). Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad dramblinė juka (kambarinė) turi storą, medėjantį kamieną ir primena palmę, o pluoštinė juka (lauko) auga tiesiai iš žemės kaip lapų kuokštas be jokio stiebo. Jei jūsų augalas turi kotą – tai kambarinė gėlė, kurią lauke galima laikyti tik vasarą; pasodinus ją į daržą žiemai, ji neišgyvens. Tuo tarpu pluoštinė juka namuose skursta, nes jai reikia ramybės periodo ir žemos temperatūros žiemą, todėl ji skirta tik sodui. Dar vienas požymis – lauko jukos lapų pakraščiuose dažnai matosi atsišerpetoję balti „siūlai“ (plaušai), ko kambarinės jukos dažniausiai neturi.

2. Lauko sąlygos: pluoštinė juka sode

Jei turite pluoštinę juką, jai geriausia vieta yra pati saulėčiausia sodo vieta, pavyzdžiui, alpinariumas arba pietinis šlaitas. Mičigano valstijos universiteto agronomai pabrėžia, kad ši rūšis yra visiškai atspari šalčiui (iki -30 °C), tačiau ji nepakenčia užmirkimo žiemą, todėl sodinti ją reikia į labai laidų, smėlingą dirvožemį. Molingoje dirvoje ar žemose vietose, kur kaupiasi vanduo, juka tiesiog supus, todėl drenažas čia svarbesnis už patį šaltį. Lauke auginama juka vasaros viduryje gali išleisti įspūdingą, net 2 metrų aukščio žiedyną su baltais varpeliais – to beveik niekada nepamatysite augindami juką kambaryje. Svarbu žinoti, kad po žydėjimo pagrindinė skrotelė nunyksta, palikdama aplink save daug "vaikučių", kurie tęsia augalo gyvenimą.

3. Kambario sąlygos: vasaros atostogos balkone

Kambarinė (dramblinė) juka geriausiai jaučiasi namuose prie pietinio ar vakarinio lango, tačiau ji labai mėgsta „vasaros atostogas“ lauke. Floridos universiteto (IFAS) sodininkystės gidas pataria išnešti kambarinę juką į balkoną ar terasą gegužės pabaigoje, kai praeina šalnų pavojus, nes grynas oras ir tiesioginė saulė sustiprina augalą. Tačiau būtina ją pratinti prie saulės palaipsniui, pirmas savaites laikant pavėsyje, kitaip lapai gaus nudegimus ir pabals. Svarbiausia taisyklė – rudenį įnešti augalą atgal į kambarį, kol naktys neatvėso iki +10 °C, nes staigus temperatūrų pokytis sukels lapų kritimą. Laikant tik kambaryje visus metus, augalas dažnai ištįsta ir praranda dekoratyvumą dėl šviesos trūkumo žiemą.

Plačiau apie jukas ir jų priežiūros kalendorius rasite: juka