Pluoštinė juka lauke (lot. Yucca filamentosa)

Geriausias laikas sodinti yra pavasaris (nuo balandžio pabaigos iki birželio), kad augalas spėtų gerai įsišaknyti iki žiemos.

1. Vieta -  rinkitės pačią saulėčiausią ir šilčiausią sodo vietą, apsaugotą nuo šaltų vėjų.
2. Duobė ir drenažas -  iškaskite duobę, kuri būtų bent du kartus platesnė už šaknų gumulą. Svarbiausias žingsnis – dugne įrengti būtiną, maždaug 20 cm storio drenažo sluoksnį iš žvyro, skaldos ar keramzito. Tai apsaugos šaknis nuo puvimo.
3. Substratas -  sumaišykite sodo žemę su dideliu kiekiu smėlio ar žvyro. Juka nemėgsta derlingos žemės.
4. Sodinimas -  pasodinkite augalą taip, kad šaknies kaklelis būtų lygus su žemės paviršiumi. Per gilus sodinimas gali sukelti puvinį. Po pasodinimo saikingai palaistykite.

Jukos nemėgsta būti judinamos ir vienoje vietoje gali augti daugybę metų. Persodinti reikėtų tik esant būtinybei, norint perkelti augalą ar atskirti atžalas. Tai daryti geriausia pavasarį.

Lauke augančios jukos tręšti praktiškai nereikia. Jos puikiai auga skurdžioje dirvoje. Pernelyg didelis trąšų, ypač azoto, kiekis gali pakenkti žydėjimui ir augalo atsparumui žiemą.

Genėjimas yra minimalus. Pavasarį reikia iškirpti senus, per žiemą apšalusius ar sudžiūvusius lapus. Po žydėjimo, kai žiedynas visiškai nudžiūsta, nupjaukite visą žiedynstiebį prie pat pagrindo.

Tai svarbiausias sėkmingo auginimo etapas.

• Kada ruošti? Vėlyvą rudenį (lapkričio mėn.), prieš prasidedant pastoviems šalčiams ir gausiems krituliams.
• Kaip paruošti?
  1. Lapų surišimas -  visi augalo lapai tvirtai surišami į viršų, suformuojant statų kuokštą. Tai apsaugo augalo centrą (augimo tašką) nuo drėgmės patekimo ir iššalimo.
  2. Mulčiavimas -  šaknų zoną aplink augalą reikia storai (bent 20 cm sluoksniu) apdengti sausomis durpėmis, pjuvenomis, sausais lapais ar eglišakėmis.
  3. Apsauga nuo drėgmės -  galima papildomai uždėti stogelį ar apvynioti agrodanga, kad į surištų lapų vidų nepatektų lietaus ir tirpstančio sniego vanduo.

Pavasarį, praėjus didžiosioms šalnoms (balandžio mėn.), visos dangos nuimamos, o lapai atrišami.

Juka yra itin atspari sausrai. Laistyti ją reikia tik išskirtinai ilgais, karštais sausros periodais. Įprastomis Lietuvos vasaros sąlygomis joms visiškai pakanka natūralių kritulių. Drėgmės perteklius yra daug pavojingesnis nei sausra.

Lengviausia juką dauginti pavasarį atskiriant šonines atžalas (mažus augalėlius), kurios auga prie pagrindinio kero. Atsargiai atskirkite atžalą su kuo didesne šaknų dalimi ir pasodinkite į paruoštą vietą.

Pluoštinė juka yra labai atspari ligoms ir kenkėjams. Vienintelis realus pavojus – šaknų ir kero pagrindo puvinys, kurį sukelia per didelė drėgmė dirvoje, ypač žiemą. Todėl geras drenažas sodinant yra gyvybiškai svarbus.

Kodėl juka nežydi? 

Dažniausios priežastys: augalas per jaunas (dažniausiai pražysta 3-4 augimo metais), jam trūksta saulės, per drėgna arba per daug derlinga dirva.

Aštrūs lapai

 Jukos lapų galai yra kieti ir aštrūs. Sodinkite ją toliau nuo takelių ar vaikų žaidimo aikštelių.

Po žydėjimo

 Pražydęs pagrindinis kerelis dažnai sunyksta, tačiau aplink jį jau būna priaugę daug naujų atžalų, kurios žydės ateityje.

Susiduriate su bendromis jukos auginimo problemomis, tokiomis kaip lapų kritimas ar geltonavimas? Skaitykite: https://manoaugalas.lt/kategorijos/juka