Vos tik miškuose pradeda tirpti paskutinis sniegas ir pasirodo pirmosios žibuoklės, akyliausi miško lankytojai pastebi neįtikėtiną vaizdą - ryškiai raudonas „taureles“, kyšančias iš po pernykščių lapų. Tai plačiataurės (lot. Sarcoscypha), dar vadinamos pavasario taurėmis. Jos yra vienas pirmųjų gyvybės ženklų po žiemos sąstingio, savo spalva primenančios išbarstytus rubinus pilkame pavasario miško fone.
Nors Lietuvoje šie grybai nėra masiškai renkami maistui, jie yra tikra vizualinė šventė fotografams ir gamtos mylėtojams. Pavasaris dėl drėgnų orų šiems grybams yra itin palankus.
Austriškoji plačiataurė (Sarcoscypha austriaca)
Pati dažniausia ir ryškiausia mūsų miškų atstovė - austriškoji plačiataurė (lot. Sarcoscypha austriaca). Liaudyje ji dažnai vadinama skarlatinine plačiataure dėl savo intensyvios, raudonos spalvos.
Išvaizda: grybo vaiskūnis yra taurės formos, vidinė pusė - lygi ir ryškiai raudona, o išorinė - balkšva, padengta smulkiais, plika akimi sunkiai įžiūrimais plaukeliais.
- Kur auga? Jos niekada nerasite tiesiog ant žemės. Plačiataurės visada auga ant pūvančių, žemėje pasislėpusių lapuočių medžių šakelių (alksnių, lazdynų, gluosnių).
- Sezonas: Lietuvoje jos pasirodo vasario pabaigoje (jei žiema švelni) ir džiugina iki pat gegužės pradžios.
Ar žinojote? Plačiataurės yra puikus aplinkos švaros indikatorius. Jos auga tik neužterštuose, sveikuose miškuose, todėl jas pamatę galite būti tikri, kad kvėpuojate grynu oru.
Plačiataurių charakteristika
| Požymis | Aprašymas |
|---|---|
| Spalva | Vidus ryškiai raudonas (skarlatininis), išorė šviesiai rausva arba balta. |
| Dydis | Skersmuo nuo 1 iki 5 cm. |
| Valgomumas | Laikomas valgomu, bet menkaverčiu grybu. |
| Tekstūra | Kremzliška, trapi, be ryškaus kvapo ar skonio. |
DUK
1. Ar austriškoji plačiataurė yra nuodinga?
Ne, šis grybas nėra nuodingas. Kai kuriose šalyse jis vartojamas maistui (dažniausiai kaip spalvingas salotų dekoras), tačiau dėl savo kietos, kremzliškos tekstūros ir skonio trūkumo didelio populiarumo virtuvėje nesulaukė.
2. Ar galima ją supainioti su nuodingais grybais?
Ankstyvą pavasarį supainioti ją su kažkuo pavojingu sunku, nes kiti raudoni grybai pasirodo kur kas vėliau. Svarbiausia atpažinti taurės formą ir tai, kad ji auga ant medienos liekanų.
3. Kaip paruošti plačiataures maistui?
Jei visgi nusprendėte paragauti, jas reikia labai kruopščiai nuplauti (nuo išorinės pusės sunku pašalinti žemes ir smėlį). Jas galima trumpai apvirti arba pakepinti svieste. Jos išlaiko savo ryškią spalvą net po terminio apdorojimo.
4. Kodėl jos tokios ryškios?
Raudona spalva padeda grybui geriau absorbuoti saulės šilumą ankstyvą pavasarį, kai temperatūra dar svyruoja apie nulį.
5. Ar plačiataurė turi kokių nors gydomųjų savybių?
Liaudies medicinoje milteliais iš džiovintų plačiataurių kartais barstydavo žaizdas kraujavimui stabdyti, tačiau oficialių mokslinių patvirtinimų apie jų gydomąjį poveikį 2026 m. duomenimis nėra.
6. Ar skarlatininė plačiataurė yra tas pats grybas?
Lietuvoje austriškoji ir skarlatininė plačiataurė dažnai laikomos sinonimais, nors mikroskopiniu lygmeniu tai gali būti dvi labai panašios rūšys (S. austriaca ir S. coccinea). Plika akimi miške jas atskirti beveik neįmanoma.
7. Kur Lietuvoje jų ieškoti?
Jos mėgsta drėgnus lapuočių miškus, upelių pakrantes, krūmynus. Ypač dažnos ten, kur guli daug senų, samanotų šakų.
8. Ar plačiataurės saugomos?
Plačiataurės nėra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau jas reikėtų rinkti saikingai, saugant miško paklotę.
