Snieguolės yra unikalios tuo, kad jų svogūnėliai neturi tvirto apsauginio lukšto, todėl labai greitai išdžiūsta ir žūsta, jei ilgai laikomi sausai. Dėl šios priežasties sodininkai dažnai nusivilia rudenį pirktais svogūnėliais, kurie pavasarį tiesiog nepasirodo. Egzistuoja du pagrindiniai sodinimo būdai: sausais svogūnėliais rudenį ir žaliuojančiais augalais pavasarį („in the green“). Norint garantuoto rezultato, ekspertai vis dažniau rekomenduoja antrąjį būdą, kuris imituoja natūralų augalo plitimą gamtoje. Štai 4 taisyklės, padėsiančios pasirinkti tinkamiausią laiką.
1. Aukso standartas - sodinimas „žaliuojant“ (Balandis–Gegužė)
Tai patikimiausias būdas įveisti snieguoles savo sode, kurį rekomenduoja dauguma profesionalų. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad snieguoles geriausia persodinti iškart po žydėjimo, kol jų lapai dar žali („in the green“), o ne laukti, kol jos nunyks. Šiuo metu (balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje) augalas yra aktyvus, jo šaknys gyvybingos, todėl jis lengvai prigyja naujoje vietoje ir kitais metais žydi užtikrintai. Svarbiausia taisyklė – iškastus kerelius reikia persodinti nedelsiant, tą pačią dieną, neleidžiant šaknims apdžiūti vėjyje ar saulėje. Jei perkate sodinukus internetu, įsitikinkite, kad jie siunčiami drėgnoje pakuotėje ir pasodinkite juos vos gavę. Plačiau apie auginimą ir priežiūros kalendorių skaitykite: Snieguolė (lot. Galanthus)
2. Rudeninis sodinimas - sausi svogūnėliai (Rugsėjis–Spalis)
Jei neturite galimybės gauti žaliuojančių augalų, snieguoles galima sodinti ir tradiciniu būdu – rudenį, tačiau čia rizika yra didesnė. Kornelio universiteto gėlininkystės gidai įspėja, kad parduotuvėse perkami sausi svogūnėliai dažnai būna perdžiūvę ir nebegyvybingi, todėl juos reikia pirkti kuo anksčiau (rugsėjį) ir sodinti nedelsiant. Prieš pirkdami, būtinai pačiupinėkite pakuotę: svogūnėliai turi būti kieti, sunkūs ir be pelėsio požymių; jei jie lengvi ir susitraukę – nepirkite. Prieš sodinant į žemę, rekomenduojama juos pamirkyti kambario temperatūros vandenyje 12–24 valandas, kad jie atsigautų ir prisisiurbtų drėgmės. Sodinama likus kelioms savaitėms iki įšalo, kad spėtų įsišaknyti, bet nesudygtų.
3. Sodinimo gylis ir vieta (pavėsio mėgėjos)
Nesvarbu, kada sodinate, labai svarbu parinkti tinkamą gylį ir vietą, nes snieguolės nemėgsta perkaisti vasarą. Viskonsino universiteto sodininkystės ekspertai pataria svogūnėlius sodinti maždaug 5–8 cm gilyje (arba trijų svogūnėlių aukščių gilyje), geriausia grupėmis po 10–20 vienetų, kad vaizdas būtų natūralesnis. Ideali vieta – po lapuočiais medžiais ar krūmais, kurie pavasarį praleidžia saulę, o vasarą meta šešėlį ir vėsina dirvą. Žemė turi būti puri, humusinga ir gerai drenuota, nes užmirkusioje dirvoje snieguolės greitai supūva. Į duobutę naudinga įberti šiek tiek komposto, bet venkite šviežio mėšlo.
4. Kero dalijimas (dauginimas)
Jei jau turite snieguolių, geriausias laikas jas dauginti yra tas pats pavasarinis periodas „žaliuojant“. Mičigano valstijos universiteto specialistai rekomenduoja kas 3–4 metus iškasti didelius, sutankėjusius kerus po žydėjimo ir atsargiai juos išskirstyti rankomis. Tai ne tik padaugina jūsų augalus, bet ir paskatina gausesnį žydėjimą, nes per tankiai suaugusios snieguolės pradeda skursti ir mažiau žydi. Iškastą kerą padalinkite į mažesnes grupes po 3–5 svogūnėlius ir pasodinkite naujose vietose tame pačiame gilyje, kaip augo anksčiau. Po persodinimo gausiai palaistykite ir leiskite lapams natūraliai nugelsti ir nunykti – jokiu būdu jų nepjaukite, kol jie patys nenudžius.
