Snieguolė (lot. Galanthus)

Snieguolė (lot. Galanthus) - viena pirmųjų pavasario pranašių, dažnai prasikalanti pro sniego dangą. Tai amarilinių šeimos svogūninis augalas, kilęs iš Europos ir Mažosios Azijos. Lietuvoje labiausiai paplitusi baltoji snieguolė (Galanthus nivalis). Jos gležni, balti, varpelio formos žiedai su žaliomis dėmelėmis ant vidinių žiedlapių yra tapę pavasario atgimimo simboliu. Snieguolės greitai plečiasi ir sudaro vaizdingus baltus kilimus.

Kokia unikali snieguolės savybė? Sužinokite apie atsparumą šalčiui ir vaistines savybes: Snieguolė, 4 unikalios gėlės savybės, kurias verta žinoti

Snieguoles galima sodinti dviem būdais:

• Rudenį (rugpjūčio-rugsėjo mėn.): Sodinami sausi svogūnėliai. Svogūnėlius reikia sodinti iškart nusipirkus, nes jie greitai džiūsta. Sodinama 5-8 cm gyliu, 5-10 cm atstumais.
• Pavasarį "in the green" (balandžio-gegužės mėn.): Tai pats patikimiausias būdas. Sodinama iškart po žydėjimo, su lapais. Iškasami kereliai dalinami į mažesnes dalis ir iškart sodinami į naują vietą. Taip pasodintos snieguolės prigyja geriausiai.

Kada sodinti snieguoles? Sužinokite apie sodinimą „žaliuojant“ pavasarį ir svogūnėlius rudenį: Snieguolė, kada sodinti? 4 taisyklės

Snieguolės persodinamos ir dauginamos kas 4-5 metus, kai kereliai per daug sutankėja ir pradeda smulkėti žiedai. Geriausias laikas tai daryti - pavasarį, iškart po žydėjimo (balandžio-gegužės mėn.), kol dar nenudžiūvo lapai. Šis būdas vadinamas "in the green".

• Iškaskite visą kerelį.
• Rankomis atsargiai išskaidykite jį į mažesnius kuokštelius po 3-5 svogūnėlius.
• Nedelsdami pasodinkite į naują vietą tokiu pačiu gyliu, kokiame augo prieš tai.

Snieguolės yra labai nereiklūs augalai ir joms papildomo tręšimo dažniausiai nereikia, ypač jei jos auga derlingoje, humusingoje dirvoje po medžiais. Jei dirva labai skurdi, po žydėjimo galima pamulčiuoti plonu sluoksniu gerai perpuvusio komposto ar trąšų, skirtų svogūninėms gėlėms.

Snieguolėms genėjimas netaikomas. Pati svarbiausia priežiūros taisyklė - niekada nenupjaukite lapų, kol jie patys nenugels ir nenudžius. Lapai, net ir po žydėjimo, dar maždaug 6 savaites maitina svogūnėlį ir kaupia jame energiją kitų metų žydėjimui. Per anksti nupjovus lapus, svogūnėlis nusilps ir kitais metais gali nežydėti.

Snieguolės yra visiškai atsparios šalčiui ir joms nereikia jokio specialaus paruošimo žiemai ar papildomos dangos. Jos puikiai žiemoja Lietuvos klimato sąlygomis.

Snieguolėms reikia drėgmės ankstyvą pavasarį, kai jos auga ir žydi. Paprastai šiuo laikotarpiu drėgmės, gautos tirpstant sniegui ir iš pavasarinių liūčių, joms visiškai pakanka. Vasarą, ramybės periodu, jos gerai toleruoja sausesnes sąlygas. Papildomai laistyti reikia tik tuo atveju, jei pavasaris yra itin sausas.

Lengviausias ir efektyviausias snieguolių dauginimo būdas yra kerelių dalijimas pavasarį, iškart po žydėjimo, kol dar žali lapai. Procesas aprašytas "persodinimo" skiltyje. Taip pat jos dauginasi ir sėklomis, kurias išnešioja skruzdėlės, tačiau šis procesas lėtesnis ir mažiau kontroliuojamas.

Snieguolės yra labai atsparios ligoms ir kenkėjams. Retkarčiais jas gali pažeisti:

• Svogūninė musė - jos lervos gali pažeisti svogūnėlius.
• Pilkasis puvinys -  gali atsirasti labai drėgnomis, vėsiomis sąlygomis.

Tačiau praktikoje problemų su snieguolėmis beveik niekada nekyla.

Sausų snieguolių svogūnėlių galima įsigyti sodo prekių centruose ir parduotuvėse rudenį. Pavasarį specializuotuose medelynuose, turgavietėse ar iš gėlininkų galima įsigyti snieguolių, parduodamų "in the green" (su lapais, po žydėjimo).

Kodėl snieguolės nežydi?

 Dažniausia priežastis - per anksti nupjauti lapai praėjusiais metais. Taip pat gali būti, kad svogūnėliai, sodinti rudenį, buvo perdžiūvę arba pasodinti per giliai.

Naturalizacija

Snieguolės puikiai tinka natūralizacijai vejoje. Svarbu prisiminti, kad tos vejos dalies negalima pjauti, kol snieguolių lapai visiškai nenudžius.