Kambarinė azalija (lot.Rhododendron simsii)

Mėgsta vietą su išsklaidyta šviesa, vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač vasaros metu. Idealu, jei kambarys nebūtų labai šiltas žydėjimo metu. Žiemą tinka šiltesnė vieta, pvz., patalpos su 12–15 °C temperatūra, o žydėjimo laikotarpiu galima pernešti į šiltesnę.

Pavasarį arba vasaros pradžioje, idealu balandis-gegužė. Sodinti į purią, rūgščią dirvą, šaknų rutulį nepaslėpti giliau nei dirvos lygis.

Po žydėjimo pavasarį (kovo–balandžio mėn.). Jaunas azalijas persodinti kasmet, vyresnes kas 2-3 metus. Persodinti galima ir rugpjūčio–rugsėjo mėn., tačiau geriau vengti persodinimo, kai formuojasi nauji žiedpumpuriai.

Tręšti galima nuo balandžio iki rugsėjo kas 2–3 savaites. Rinktis specialias azalijoms ar erikinėms gėlėms skirtas trąšas. Žiemą tręšti nederėtų.

Po žydėjimo, balandis-gegužė, galima apkarpyti augalo viršūnes ir pašalinti senus žiedus. Genėjimas skatina naujų ūglių augimą ir gausesnį žydėjimą kitą sezoną.

Spalio-lapkričio mėnesiais azalija perkeliama į vėsesnę patalpą (apie 12-15 °C), sumažinamas laistymas, vengti tiesioginių šilumos šaltinių. Tręšimas nutraukiamas. Svarbu užtikrinti pakankamą drėgmę orui.

Dažniausios ligos – šaknų puvinys (dėl perlaistymo), miltligė, pilkasis puvinys. Kenkėjai – voratinklinės erkutės, amarai. Profilaktikai svarbi gera ventiliacija, nesušlapinami žiedai žydėjimo metu, laistymas vidurinėje dienos dalyje. Sergantys lapai ir žiedai pašalinami.

Kaip atgaivinti azalija?

Norint atgaivinti azaliją, svarbu suprasti, kokios gali būti jos nusilpimo ar džiūvimo priežastys, ir tinkamai reaguoti. Temperatūra ir šviesa – azalija nemėgsta per šilto kambario, optimali temperatūra yra apie 12–18 °C. Žydėjimo metu patartina laikyti apie 15–16 °C. Vengti tiesioginių saulės spindulių, nes jų žala gali išdžiovinti augalą, bet kartu gėlė negali būti tamsioje patalpoje. Suteikite išsklaidytą, ne per ryškią šviesą.
Laistykite gausiai, kad dirva būtų nuolat drėgna, bet nepermirkusi. Azalijos mėgsta rūgštų, gerai drenuotą substratą (pH 4,5–5,5). Jei azalija išdžiūvo ar numetė lapus, verta persodinti į šviežią specialią azalijoms skirtą žemę su geru drenažu. Būtina išnaikinti supuvusias šaknis ir nupjauti nudžiūvusius lapus bei ūglius. Jei augalas pradėjo džiūti, palaikykite drėgmę laistydami silpnu citrinos rūgšties tirpalu (apie 2 g citrinos rūgšties 1 l vandens) – tai padeda rūgštinti dirvą ir skatina augimą. Esant labai sunkiam išdžiūvimui, gali padėti laistymas boro rūgšties tirpalu (apie 3 lašai boro rūgšties 1 l vandens). Gėlę reikia persodinti į didesnį vazoną, kad šaknys turėtų daugiau vietos, ir aplink augalą ant žemės uždėti spygliuočių žievės sluoksnį, kad palaikytumėte rūgščią aplinką. Jei kambarys per karštas, perkelkite azaliją į vėsesnę, gerai vėdinamą patalpą, kad išvengtumėte šilumos streso. Gėlė nemėgsta šiltų radiatoriams artimų vietų. 

Augalas geriau jaučiasi, jei aplinka nėra sausa. Galima purkšti lapus vandeniu, tačiau žiedų nesušlapinkite, nes tai gali skatinti grybelines ligas. Saugokite nuo ligų ir kenkėjų – perlaistymas ir per aukšta temperatūra gali skatinti šaknų puvinį. Reguliariai tikrinkite, ar nėra voratinklinės erkutės ar amarų, jei reikia, taikykite apsaugines priemones. Jei azalijoje dar yra gyvi pumpurai ar ūgliai, šansai ją atgaivinti yra dideli, tačiau jei jos visiškai nėra gyvų dalių, atgaivinti gali būti neįmanoma.