Kalatėja (lot. Calathea arba Goeppertia)

Geriausias laikas sodinti ar persodinti kalatėją yra pavasarį (balandžio-gegužės mėn.).

Kaip sodinti:

1. Rinkitės vazoną su geromis drenažo angomis. Kalatėjos nemėgsta per didelių vazonų, todėl naujas vazonas turi būti tik šiek tiek didesnis už šaknų gumulą.
2. Reikalingas purus, derlingas ir šiek tiek rūgštus substratas, kuris gerai išlaiko drėgmę, bet yra laidus orui. Galima naudoti universalaus substrato, durpių ir perlito mišinį (santykiu 2:2:1).
3. Įdėkite augalą į vazoną, užpildykite žemėmis, lengvai suspauskite ir palaistykite minkštu, kambario temperatūros vandeniu.

Persodinti reikėtų kas 1-2 metus pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną. Kalatėjos jautriai reaguoja į persodinimą, todėl darykite tai atsargiai.

Kaip persodinti:

1. Atsargiai išimkite augalą, stengdamiesi kuo mažiau pažeisti šaknis.
2. Jei keras labai tankus, tai puiki proga jį padalinti - tai yra pagrindinis kalatėjų dauginimo būdas.
3. Pasirinkite tik 2-4 cm platesnį vazoną ir persodinkite į šviežią substratą.

Tręšti reikia aktyvaus augimo periodu - nuo pavasario iki vasaros pabaigos (balandžio-rugpjūčio mėn.).

• Tinka subalansuotos skystos trąšos lapiniams augalams.
• Kalatėjos yra jautrios trąšų pertekliui. Tręškite kas 3-4 savaites, tirpalą atskiedę perpus ar net keturgubai silpnesniu, nei nurodyta instrukcijoje. Pertręšimas yra viena iš lapų kraštų džiūvimo priežasčių. Žiemą tręšimas visiškai nutraukiamas.

Specialaus genėjimo nereikia. Tiesiog reguliariai šalinkite pageltusius, nudžiūvusius ar pažeistus lapus, nupjaudami jų lapkotį prie pat pagrindo. Tai leidžia augalui nešvaistyti energijos ir skatina auginti naujus lapus.

Žiema yra didžiausias iššūkis auginant kalatėjas Lietuvoje dėl trumpų dienų ir ypač sauso oro patalpose dėl centrinio šildymo.

• Laistykite rečiau, leiskite viršutiniam dirvožemio sluoksniui šiek tiek pradžiūti, bet niekada neleiskite substratui visiškai išdžiūti.
• Perkelkite augalą kuo arčiau lango (tinka ir pietinė palangė, jei saulė nekaitina tiesiogiai), kad gautų kuo daugiau šviesos.
• Tai svarbiausias aspektas. Būtina nuolat drėkinti orą. Geriausiai veikia elektrinis oro drėkintuvas. Kitos priemonės – reguliarus purškimas, padėklai su drėgnu keramzitu, augalų grupavimas - taip pat padeda.
• Saugokite nuo skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių. Temperatūra neturėtų nukristi žemiau 16°C.

Tai kritiškai svarbi priežiūros dalis. Reikia rasti aukso vidurį.

• Laikykite dirvožemį nuolat lengvai drėgną, bet niekada šlapią. Laistykite, kai viršutinis 2-3 cm sluoksnis pradžiūsta. Neleiskite substratui visiškai išdžiūti.
• Kalatėjos yra itin jautrios mineralams ir chemikalams (chlorui, fluorui), esantiems vandentiekio vandenyje. Tai yra pagrindinė ruduojančių lapų kraštų priežastis. Laistymui naudokite tik minkštą vandenį: distiliuotą, lietaus, atitirpintą arba iš vandens filtro. Jei nėra kitos išeities, vandentiekio vandenį virinkite ir palikite nusistovėti bent parą.

Vienintelis patikimas dauginimo būdas namų sąlygomis - kero dalijimas. Tai atliekama pavasarį, persodinant augalą.

1. Išimkite augalą iš vazono.
2. Atsargiai rankomis arba aštriu, steriliu peiliu padalinkite kerą į kelias dalis. Įsitikinkite, kad kiekviena nauja dalis turi pakankamai šaknų ir bent kelis lapus.
3. Pasodinkite kiekvieną dalį į atskirą, nedidelį vazoną. Po padalijimo augalas gali patirti stresą, todėl laikykite jį šiltai, drėgnai ir ne ant tiesioginės šviesos, kol sustiprės.

• Voratinklinė erkė - kalatėjos yra šių kenkėjų favoritas. Sausas oras yra pagrindinė jų atsiradimo priežastis. Reguliariai apžiūrėkite lapų apačią. Prevencijai – palaikykite aukštą oro drėgmę. Pastebėjus – plaukite lapus po dušu ir naudokite specialias priemones (akaricidus).
• Šaknų puvinys atsiranda dėl perlaistymo. Augalas vysta, lapai gelsta.
• Amarai, miltuotieji skydamariai gali atakuoti jaunus lapus.

Kodėl džiūsta ir ruduoja lapų kraštai? Tai dažniausia kalatėjų problema. Priežastys (pagal tikimybę):

1. Per maža oro drėgmė.
2. Netinkamas (kietas, chloruotas) vanduo.
3. Nereguliarus laistymas (substratas tai per džiūsta, tai per šlapias).
4. Trąšų perteklius.
5. Tiesioginiai saulės spinduliai.

Kodėl gelsta lapai? 

Dažniausiai dėl perlaistymo. Vienas kitas apatinis lapas gali pagelsti natūraliai, augalui senstant.

Kodėl lapai susisukę ir glebūs? 

Paprastai tai rodo, kad augalui trūksta vandens.

Populiarios rūšys Lietuvoje

• Goeppertia orbifolia (Apvalialapė kalatėja) – dideliais, apvaliais, šviesiai žaliais lapais su tamsiomis juostomis.
• Goeppertia makoyana (Povo kalatėja) – lapai su "povo plunksnos" raštu.
• Goeppertia ornata (Dryžuotoji kalatėja) – tamsiai žali lapai, išmarginti plonomis rožinėmis arba baltomis linijomis.
• Goeppertia lancifolia (Lancetalapė kalatėja) – ilgi, lanceto formos lapai su išraiškingu raštu.