Jautrusis musėkautas (lot. Dionaea muscipula)

Jautrusis musėkautas (Dionaea muscipula) yra vabzdžiaėdis augalas, kilęs iš nedidelės teritorijos Šiaurės ir Pietų Karolinos (JAV) valstijose, kur auga pelkėtose, maistinėmis medžiagomis skurdžiose dirvose. Būtent dėl maisto medžiagų trūkumo dirvožemyje jis evoliucionavo ir prisitaikė gaudyti vabzdžius, taip gaudamas azotui ir kitus elementus. Jo lapai virtę unikaliais spąstais, kurie užsiveria palietus viduje esančius jautrius plaukelius.

Kada sodinti? Geriausia pavasarį (balandis, gegužė), baigiantis žiemojimo periodui.

Kaip sodinti? Naudokite tik tinkamą substratą (durpių ir perlito mišinį). Vazonas turi būti plastikinis, su drenažo skylėmis. Pasodinus augalą, substratą gerai sudrėkinkite distiliuotu vandeniu.

Persodinti reikia kas 1-2 metus pavasarį, siekiant atnaujinti substratą, kuris laikui bėgant suyra ir susislegia. Persodinant atsargiai elkitės su trapiomis šaknimis.

TRĘŠTI GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA. Trąšos, esančios dirvožemyje, nudegins ir pražudys augalo šaknis. Visas reikalingas maistines medžiagas jis gauna iš vabzdžių.

Genėjimas yra paprastas: aštriomis žirklutėmis nukirpkite pajuodusius ir nudžiūvusius spąstus. Taip pat rekomenduojama nukirpti žiedynstiebį, kai tik jis pasirodo. Žydėjimas atima iš augalo labai daug energijos, po jo jis gali nusilpti ar net žūti. Leisti žydėti verta tik tuo atveju, jei norite surinkti sėklas.

Tai kritiškai svarbus etapas musėkauto gyvavimui. Jam reikalingas 3-4 mėnesių trukmės šaltas ramybės periodas.

• Kada ruošti? Nuo vėlyvo rudens (lapkričio mėn.) iki pavasario pradžios (vasario-kovo mėn.).
• Kaip paruošti? Augalą reikia laikyti vėsiai, 0-10 °C temperatūroje. Tam tinka vėsi, šviesi veranda, garažas prie lango ar netgi šaldytuvas (išėmus iš vazono, apipurškus fungicidu ir įdėjus į neužsegtą maišelį su trupučiu drėgnų durpių). Ramybės periodu augalas nustoja augti, daugelis spąstų pajuoduoja – tai normalu. Laistyti reikia minimaliai, tik tiek, kad substratas visiškai neišdžiūtų. Pavasarį augalas vėl perkeliamas į įprastą šiltą ir saulėtą vietą.

LAISTYTI GALIMA TIK MINKŠTU VANDENIU. Tai dar vienas esminis reikalavimas.

• Koks vanduo tinka? Distiliuotas vanduo, lietaus vanduo, vanduo iš atvirkštinio osmoso filtrų.
• Koks vanduo netinka? Vandentiekio, šulinio, filtruotas buitiniais filtrais ar virintas vanduo. Jame esantys mineralai kaupsis substrate ir pražudys augalą.
• Kaip laistyti? Substratas visada turi būti drėgnas. Geriausias būdas – laikyti vazoną lėkštelėje su 1-2 cm vandens (nuo pavasario iki rudens). Žiemojimo metu laistoma labai saikingai.

Dalijant kerą -  paprasčiausias būdas, atliekamas persodinant pavasarį. Atsargiai atskiriami nauji augaliukai (skrotelės), turintys savo šaknis.

Lapų auginiais -  galima įšaknydinti sveiką lapą (su balta pagrindo dalimi) drėgnose durpėse, tačiau tai sudėtingas ir ilgas procesas.

Puvinys -  dažniausia problema, kylanti dėl netinkamo substrato arba perlaistymo žiemojimo metu.

Kenkėjai -  gana retas reiškinys. Kartais gali užpulti amarai (ypač ant žiedynstiebio) ar voratinklinės erkutės (jei oras labai sausas). Juos reikia šalinti mechaniškai arba purkšti insekticidais (labai atsargiai, silpnos koncentracijos).

Maitinimas

Augalo specialiai maitinti nebūtina, jei jis stovi vietoje, kur gali pagauti vabzdžių. Jei norite pamaitinti, duokite gyvą, tinkamo dydžio (maždaug 1/3 spąstų dydžio) vabzdį (musę, vorą). Niekada nemaitinkite mėsa! Po maitinimo spąstai turi likti uždaryti apie 5-12 dienų.

Kodėl spąstai pajuoduoja?

Tai normalus procesas. Kiekvieni spąstai gali suvirškinti maistą 2-4 kartus, o po to pajuoduoja ir miršta. Taip pat spąstai miršta artėjant žiemai.

Kodėl spąstai neužsidaro?

Priežastys gali būti kelios: augalui trūksta šviesos; jis yra ramybės periode; spąstai jau yra seni ir praradę energiją.

Nežaisti su spąstais! Kiekvienas spąstų užsidarymas be grobio eikvoja augalo energiją. Po kelių tokių tuščių užsidarymų spąstai miršta. Leiskite augalui pačiam gaudyti grobį.