Alokazija Zebrina (lot. Alocasia zebrina)

Geriausias laikas sodinti ar persodinti šią alokaziją yra pavasarį (balandžio-gegužės mėn.), kai augalas aktyviausiai auga.

Kaip sodinti:

1. Rinkitės vazoną, kuris yra proporcingas augalo dydžiui, bet ne per didelis. Svarbiausia - geros drenažo angos dugne, kad neužsistovėtų vanduo.
2. Reikalingas ypač laidus ir purus substratas. Tinka paruošti aroidinių augalų mišiniai. Galima pasigaminti patiems, sumaišius durpinį substratą su labai dideliu kiekiu purumo suteikiančių priedų: orchidėjų žievės, perlito, pemzos, kokoso plaušų, smulkintos anglies. Tai užtikrins gerą oro cirkuliaciją aplink šaknis.
3. Sodinkite augalą tokiame pačiame gylyje, kaip jis augo prieš tai. Po sodinimo palaistykite labai saikingai.

Jaunus, greitai augančius augalus gali tekti persodinti kasmet, suaugusius - kas 2-3 metus pavasarį. Darykite tai tik tada, kai matote, kad šaknys jau užpildė visą vazoną.

Kaip persodinti:

1. Būkite atsargūs su trapiomis šaknimis ir gumbu.
2. Pasirinkite tik šiek tiek (2-4 cm) didesnį vazoną.
3. Persodinimo metu galite atskirti nuo pagrindinio gumbo susiformavusius mažus gumbelius ("vaikučius") dauginimui.
4. Persodinkite į šviežią, purų substratą. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad užgytų galimi šaknų pažeidimai.

Tręšti reikia reguliariai aktyvaus augimo periodu - nuo pavasario iki vasaros pabaigos (balandžio-rugsėjo mėn.).

• Tinka subalansuotos skystos trąšos, skirtos kambariniams augalams.
• Tręškite kas 2-3 savaites, trąšų tirpalą atskiedę perpus silpnesniu, nei nurodyta. Per didelė trąšų koncentracija gali pakenkti jautrioms šaknims. Žiemą tręšimas visiškai nutraukiamas.

Genėjimas apsiriboja tik senų, pageltusių ar nudžiūvusių lapų šalinimu. Tai daroma siekiant išlaikyti estetišką vaizdą ir nukreipti augalo energiją naujų lapų auginimui. Nupjaukite lapkotį aštriu peiliu kuo arčiau pagrindo. Normalu, kad alokazija, augindama naują lapą, numeta vieną seną.

Alocasia zebrina, kaip ir 'Polly', turi stiprų polinkį žiemą pereiti į ramybės būseną (užmigti), ypač jei trūksta šviesos ir šilumos. Šis periodas trunka maždaug nuo spalio iki kovo mėn.

• Kaip elgtis, jei augalas "užmiega" (numeta lapus) - neišmeskite augalo. Tai dažnai yra natūrali reakcija į pasikeitusias sąlygas. Laistymą sumažinkite iki visiško minimumo (vos vos sudrėkinkite žemę kartą per mėnesį ar rečiau, kad gumbas nedulkėtų). Vazonas turi stovėti šiltoje (apie 18°C) vietoje. Pavasarį, padidėjus dienos ilgiui, augalas vėl turėtų pradėti augti.
• Jei augalas išlieka aktyvus - suteikite jam kuo daugiau šviesos (galima naudoti ir papildomą apšvietimą). Saugokite nuo skersvėjų ir temperatūros svyravimų. Laistykite labai atsargiai ir užtikrinkite didelę oro drėgmę.

Alokazijos laistymas reikalauja daugiausiai patirties. Jos šaknys greitai pūva nuo drėgmės pertekliaus.

• Prieš laistant leiskite viršutiniam 3-5 cm dirvožemio sluoksniui visiškai išdžiūti. Geriau sausiau nei per šlapiai.
• Liekite vandenį aplink augalą, o ne ant gumbo. Po laistymo būtinai išpilkite visą vandens perteklių iš lėkštelės.
• Alokazijai 'Zebrina' būtina labai didelė oro drėgmė. Sausas oras yra pagrindinė prastos augalo savijautos ir kenkėjų antplūdžio priežastis. Naudokite oro drėkintuvą, purkškite aplinką, statykite ant padėklo su drėgnu keramzitu.

Dauginama atskiriant mažus gumbelius (bulveles), kurie susidaro aplink pagrindinį šakniastiebį. Tai geriausia daryti persodinant augalą pavasarį.

1. Atsargiai atskirkite mažus gumbelius nuo motininio augalo.
2. Pasodinkite juos į nedidelius vazonėlius su labai puriu substratu, maždaug 1-2 cm gylyje.
3. Laikykite labai šiltai (22-25°C) ir drėgnai, idealiausia - mini šiltnamyje.
4. Būkite kantrūs, dygimas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Šaknų ir gumbo puvinys - dažniausia problema, kylanti dėl perlaistymo.

Voratinklinė erkė - kaip ir kitos alokazijos, 'Zebrina' yra labai jautri šiems kenkėjams. Reguliariai tikrinkite lapų apačią, ypač žiemą, kai oras sausesnis. Kova – didinti drėgmę ir naudoti akaricidus.

Amarai, miltuotieji skydamariai gali atakuoti jaunus lapus ir stiebus.

Kodėl nulinksta stiebai ("lūžta")? 

Dažniausia priežastis –-perlaistymas. Kai šaknys pradeda pūti, jos nebegali aprūpinti vandeniu masyvių lapų ir ilgų stiebų, todėl jie praranda standumą ir nulinksta. Rečiau tai gali būti ir ekstremalaus išdžiūvimo požymis.

Kodėl gelsta lapai? 

Dažniausiai dėl perlaistymo. Taip pat tai gali būti natūralus procesas, kai augalas meta seną lapą ir ruošiasi auginti naują. Jei procesas masinis - tikrinkite šaknis.

Rudos, sausos dėmės ant lapų arba džiūstantys kraštai

Paprastai rodo per mažą oro drėgmę arba kad augalas gavo tiesioginių saulės spindulių, kurie nudegino lapus.

Dėl ilgų stiebų ir didelių lapų augalas gali tapti nestabilus. Kartais gali prireikti subtilios atramos, kad lapkočiai nelinktų.