Lauko azalija

Geriausia sodinti pavasarį, kai dirva sušyla – nuo gegužės pradžios (Vidurio Lietuvoje) arba gegužės 10–15d. (šiaurėje).
Galima sodinti visą šiltąjį sezoną – nuo balandžio pabaigos iki birželio vidurio. Miniatiūrines ir konteinerines galima sodinti ir liepos-rugsėjo mėn., nes konteineriuose augalai sunkiau nukenčia nuo persodinimo.

Persodinamos pavasarį (balandį–gegužę) arba vėlai rudenį (spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje), bet geriausia – tik prireikus, nes azalijos nemėgsta dažnų persodinimų.

Pirmą sykį tręškite po žydėjimo (gegužė–birželis) rūgščiomis, lėtai išsiskiriančiomis trąšomis. Antrą kartą galima tręšti vasaros viduryje (liepą). Netręškite ankstyvą pavasarį prieš žydėjimą ir rudenį.

Forminis genėjimas atliekamas iškart po žydėjimo, birželio-liepos mėnesiais. Sanitarinis apgenėjimas galimas ir anksti pavasarį, dar nepradėjus brinkti pumpurams.

Prieš šalnas (spalio pab.–lapkričio mėn.) pamulčiuokite šaknų zoną 6–10cm sluoksniu spyglių kraiko ar durpių. Jauni ar jautresni augalai uždengiami eglišakėmis ar spec. agroplėvele lapkričio–gruodžio mėn.

Šaknų puvinys (dėl perlaistymo/prasto drenažo) – pavojingiausias Lietuvos sąlygomis. Lapų dėmėtligė (Cercospora, Septoria) – gali kamuoti drėgnais, vėsiais sezonais ir tankiai augančiuose krūmuose. Tinkamas sodinimo tankis, vėdinimas, ligotų lapų pašalinimas, fungicidai prireikus – padidins lauko azalijos atsparumą ligoms ir kenkėjams.

Azalijas sodinkite sekliu: šaknų kaklelis turi likti žemės paviršiuje. Negalima sodinti po riešutmedžiais. Dirva niekada neturi būti užmirkusi ar perdžiūvusi.

Kokios priežiūros priemonės reikalingos lauko azalijos žydėjimo metu (gegužė-liepa)?

• Azalijos žydėjimo metu itin jautrios drėgmės trūkumui – laistykite reguliariai, tačiau venkite užmirkimo. Ypač svarbu laistyti per sausringas savaites; dirvos viršus neturėtų visiškai išdžiūti. Geriausia laistyti ryte arba vakare, kad sumažėtų vandens išgaravimas ir apsaugotumėte augalą nuo šilumos streso.
• Pavasarį, po žydėjimo piko, galima papildomai patręšti specialiomis rododendrams skirtomis (rūgščiosiomis) trąšomis.
  Gegužę naudokite trąšas, kuriose dominuoja kalis ir fosforas, o liepos mėnesį venkite azoto trąšų, nes jos skatina minkštų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti iki žiemos.
• Aplink azalijas pabarstykite 5-8cm mulčio (spyglių kraikas, žievės skiedros, durpės) – tai padės išlaikyti tolygią drėgmę ir apsaugos šaknis nuo perkaitimo bei sumažins piktžolių kiekį.
• Žydėjimo metu (gegužė-liepa) pašalinkite nužydėjusius žiedus – tai padės katei skirti energiją naujų pumpurų formavimui. Po žydėjimo (birželio pabaigoje–liepos pradžioje) galima atlikti sanitarinį ar formuojamąjį genėjimą – pašalinti ligotas, pažeistas, per tankias šakas, bet neintensyviai, kad nepašalintumėte besiformuojančių naujų žiedpumpurių.
• Periodiškai apžiūrėkite lapus nuo miltligės, rūdžių, blakių, erkės ar amarų požymių. Pastebėjus – šalinti pažeistus lapus, prireikus naudoti ekologiškus insekticidus ar fungicidus.
• Jei oras labai sausas arba karštas, pravartu palaistyti ir lapus (ryte), kad būtų užtikrinta pakankama drėgmė, bet neleiskite vandeniui ilgai likti ant lapų, kad išvengtumėte grybelinių ligų.

Priežiūros priemonių dažnumas žydėjimo metu (gegužė-liepa)

• Laistymas: 2-3 kartus per savaitę (atsižvelgiant į orus); esant sausrai – kasdien.
• Tręšimas: 1-2 kartus – po žydėjimo ir (jei reikia) liepos pradžioje, vengiant azoto.
• Mulčiavimas – kiekvieną pavasarį (gegužė), jei reikia, papildomas sluoksnis vasarą.
• Genėjimas – sanitarinis bei nužydėjusių žiedų šalinimas esant poreikiui po žydėjimo.
• Ligų/kenkėjų apžiūra – kas savaitę.
• Lapai drėkinami – tik pasitaikius ilgiems karščiams ir sausroms, ryte.