Europinis pūkenis Royal Purple

Sodinant palikti apie 3–4m tarp augalų, kad būtų vietos plėstis. Dauguma sodinamų veislių žydi kasmet, jei laikomasi pagrindinių priežiūros taisyklių ir nedaroma klaidų su genėjimu ar sodinama per šešėlyje. Dirvožemis – įprastai net ir nederlingoje, sausokoje, šarminėje žemėje auga puikiai, jei neužmirksta.

Pavasaris (balandis-gegužė) arba ankstyvas ruduo (rugsėjis–spalis), kai žemė nėra įšalusi ir orai pakankamai drėgni.
Vieta – saulėta vieta. Pavėsyje lapų spalva būna šviesesnė, mažiau efektinga. Gerai drenuojamas, nevengia kalkių (pH neutralus–šarminis). Netinka užmirkę, sunkūs moliai.

Pavasaris (balandis-gegužė) arba ankstyvas ruduo iki šalnų (rugsėjis-spalis). Persodinti galima, kol augalas ramybės būsenoje. Po persodinimo būtina laikina pastovi drėgmė.

Pavasarį (balandžio pabaiga-gegužė). Kaip tręšti? Kompostas arba ilgoveikės trąšos. Per daug azoto nepatartina – silpnina lapų spalvą ir skatina ūglių „ištemptumą“. Jei augalas atrodo vangus, papildomai tręšti birželio pradžioje.

Vasario pabaiga-kovas, prieš vegetacijos pradžią. Formuojantis – nurėžti iki 1/3–1/2 ilgio storesnius stiebus tankiai lają norintiems. Dėl žydėjimo – žydi ant senesnių šakų, tad jei pagrindinis tikslas žiedai – daug nesiūbuoti, tik išretinti ar patrumpinti. Po žydėjimo – galima pašalinti nudžiūvusias žiedynų šluoteles birželį-liepą.

Jauni sodinukai – mulčiuoti šaknis kompostu arba žievės sluoksniu (spalis–lapkritis). Suaugę krūmai – papildomos priedangos dažniausiai nereikia, žiemoja savarankiškai net iki -25°C.

Atsparumas ligoms ir kenkėjams – geras, tačiau jautrus verticiliozei (šaknų grybas, ypač sunkiose, šlapiuose dirvose).
Kenkėjai – retkarčiais (dažniausiai birželį) pasitaiko lapų sukėlėjų bei amarų, bet retai būna žalingi. Vengti užmirkusių vietų, retinti lają, šalinti sergančias šakas.

Kodėl nežydi pūkenis royal purple?

• Per didelis genėjimas – žydi ant senesnių šakų, užaugančių praėjusiais metais, todėl stipriai kasmet apkarpytam augalui gali užtrukti iki kelių metų, kol vėl ims žydėti.
• Per daug šešėlio – trūksta saulės, todėl žiedų būna mažiau arba jie visai nesiformuoja.
• Per jaunas krūmas – dažnai jauni krūmai (iki 3 metų) dar nespėja suformuoti žiedynų.
• Prastas dirvožemio drenažas/šaknų ligos – per šlapią žemę augalas nusilpsta ir nežydi.
• Per daug azoto – skatina lapų, bet ne žiedų formavimąsi.
• Stiprus vėlyvas šalčio pažeidimas – pavasario šalnos gali pažeisti besiformuojančius žiedinius pumpurus.