Uolaskėlė (Saxifraga) yra neatsiejama alpinariumų ir akmenuotų sodų dalis, vertinama dėl savo gebėjimo suformuoti tankius, spalvingus kilimus net skurdžiausiame dirvožemyje. Pats augalo pavadinimas, kilęs iš lotynų kalbos (saxum - uola, frangere - laužyti), sufleruoja apie jo neįtikėtiną gyvybingumą ir gebėjimą augti uolų plyšiuose. Šiame gide apžvelgsime populiariausias Arendso bei ūksmines veisles ir pateiksime agronomų rekomendacijas, kaip išlaikyti jų dekoratyvumą visą sezoną.
Populiarios veislės: nuo 'Pixie Red' iki 'Harder Zwerg'
Renkantis veislę, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į žiedo spalvą, bet ir į žydėjimo laiką bei periodiškumą.
Šiuo metu rinkoje dominuoja šios selekcininkų sukurtos veislės:
- 'Pixie Red' (S. x arendsii): tai viena ryškiausių veislių, pasižyminti intensyviai raudonai rožiniais žiedais. Ji formuoja labai kompaktišką, žemą kilimą ir yra vertinama dėl gausaus žydėjimo pavasario pabaigoje. Šio augalo priežiūros kalendorių rasite: Arendso uolaskėlė 'Pixie Red' (Saxifraga x arendsii 'Pixie Red')
- 'Harder Zwerg': išskirtinė veislė gurmanams. Jos žiedai yra tamsiai violetiškai raudoni ir, kas retai pasitaiko uolaskėlėms, - pilnaviduriai. Dar viena unikali savybė - ji dažnai pražysta du kartus per sezoną, taip pratęsdama dekoratyvumą.
- 'Alpino Early Carnival': kaip teigia pavadinimas, tai labai ankstyva veislė. Ji pasižymi rausvų atspalvių žaismu ir itin ilgu žydėjimo periodu, todėl puikiai tinka deriniams su ankstyvaisiais svogūniniais augalais.
- 'Aureopunctata' (S. umbrosa): tai ūksminės uolaskėlės forma, vertinama dėl lapų. Jos tamsiai žali lapai yra išmarginti geltonomis dėmėmis ("taškeliais"), kas suteikia šviesos efektą tamsiuose sodo kampeliuose net kai augalas nežydi.
Kas yra uolaskėlė ir kokią rūšį rinktis?
Uolaskėlės skirstomos į kelias grupes, tačiau soduose dažniausiai auginamos dvi pagrindinės rūšys, kurios skiriasi savo poreikiais šviesai ir drėgmei.
Arendso uolaskėlė (Saxifraga × arendsii) yra populiariausia grupė, formuojanti tankius, į samanas panašius kerelius. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad šios grupės uolaskėlės geriausiai jaučiasi vėsiose, drėgnose vietose, tačiau toleruoja ir saulę, jei dirva neišdžiūsta. Jos idealiai tinka alpinariumų "slėniams" ir tarpuose tarp akmenų.
Ūksminė uolaskėlė (Saxifraga umbrosa) yra skirta visiškai kitokioms sąlygoms. Kaip sufleruoja pavadinimas, ji mėgsta pavėsį. Jos lapai yra stambesni, odiški, dažnai su raudona apačia, o žiedynai iškyla ant aukštesnių stiebelių. Tai puikus pasirinkimas pomedžiams ar šiaurinei namo pusei, kur kitos gėlės nustoja žydėti.
Kada ir kaip teisingai sodinti uolaskėles?
Svarbiausia taisyklė: uolaskėlės nekenčia užmirkimo, todėl drenažas yra būtinas.
Sodinti geriausia pavasarį arba ankstyvą rudenį.
- Dirvos paruošimas: dauguma uolaskėlių mėgsta laidų, kalkingą dirvožemį. Alpių sodininkų draugija (Alpine Garden Society) rekomenduoja įmaišyti į sodinimo duobę smulkaus žvyro ar skaldos, kad vanduo greitai nutekėtų ir nepūdytų šaknies kaklelio.
- Sodinimas: sodinkite negiliai - augalo skrotelė turi būti lygiai su žemės paviršiumi arba šiek tiek aukščiau. Pasodinus rekomenduojama aplink augalą paberti smulkaus granito mulčio, kuris apsaugo lapus nuo kontakto su šlapia žeme.
- Atstumai: kadangi Arendso uolaskėlės greitai plečiasi, sodinkite jas 15-20 cm atstumu viena nuo kitos. Per sezoną jos susijungs į vientisą "samanų" kilimą.
Priežiūra - laistymas ir atnaujinimas
Pagrindinė klaida - uolaskėlių "išdegimas" vidurvasarį dėl drėgmės trūkumo.
Nors jos vadinamos alpiniais augalais, S. x arendsii šaknys yra paviršinės. Per karščius, ypač jei auga saulėkaitoje, jas būtina reguliariai laistyti. Jei pastebite, kad kerelio vidurys pradeda ruduoti ir džiūti ("plikti"), tai ženklas, kad augalas sensta arba jam per karšta. Tokiu atveju padeda kerelio dalijimas arba užpilimas nauju žemių sluoksniu ant nuplikusių stiebų, kas skatina naujų šaknų formavimąsi.
Galimos problemos ir ligos
Uolaskėlės yra gana atsparios, tačiau drėgnose vietose jas gali pulti specifiniai kenkėjai.
- Ruduojantis centras
Senėjimas arba iššutimas. Išskaidyti kerą į mažesnes dalis ir persodinti.
- Šaknų puvinys
Per sunki, molinga dirva. Įrengti geresnį drenažą, maišyti dirvą su žvyru.
- Lapai su skylėmis
Šliužai arba sraigės (ypač ūksminėms). Naudoti granuliuotas priemones arba rinkti kenkėjus.
DUK
- Ar uolaskėlės yra visžaliai augalai?
Taip, dauguma Arendso ir ūksminių uolaskėlių yra visžalės arba pusiau visžalės. Jos puikiai atrodo net žiemą, jei nėra uždengtos storu sniego sluoksniu.
- Kada geriausia dalinti uolaskėles?
Geriausias laikas yra iškart po žydėjimo (birželio pabaigoje). Iškaskite seną kerą, rankomis atsargiai atskirkite jaunas skroteles su šaknimis ir pasodinkite naujoje vietoje.
- Ar uolaskėlė Saxifraga caterhamensis tinka lietuviškai žiemai?
Taip, ši rūšis, pasižyminti baltais žiedais su rausvais taškeliais, yra atspari šalčiui (iki -20°C ir daugiau), tačiau jai būtina užtikrinti gerą drenažą, kad žiemą šaknys nemirktų lediniame vandenyje.