Vynuogių lapų geltonavimas (chlorozė) vasaros metu beveik visada yra pagalbos šauksmas, rodantis, kad augalui trūksta maisto medžiagų arba jį puola ligos. Tai nėra natūralus rudeninis procesas, todėl ignoruojant šiuos požymius, uogos gali nesunokti, o pats vynmedis - nepasiruošti žiemai. Diagnozei nustatyti svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kurie lapai gelsta (jauni viršūnėje ar seni apačioje) ir kaip jie gelsta (visas lapas ar tik tarp gyslų). Štai 4 dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai.
Trumpai
Jei gelsta viršūnės (tarp gyslų) - trūksta geležies. Jei gelsta apačia - trūksta magnio. Jei matote „riebalines“ dėmes - tai netikroji miltligė.
1. Geležies chlorozė (gelsta jauni lapai)
Jei pastebėjote, kad gelsta patys jauniausi lapai ūglių viršūnėse, o lapų gyslos išlieka ryškiai žalios, tai klasikinis geležies trūkumo požymis. Oregono valstijos universiteto vynuogininkystės institutas aiškina, kad ši problema dažniausiai kyla ne dėl geležies nebuvimo dirvoje, o dėl per aukšto pH (kalkinga dirva), kuris „užrakina“ geležį, neleisdamas šaknims jos pasisavinti. Augalas negali pagaminti chlorofilo, todėl audiniai tarp gyslų tampa citrinos geltonumo ar net balkšvi. Problema dažnai paūmėja vėsią ir lietingą vasarą, kai šaknų veikla sulėtėja. Greičiausia pagalba – purkšti lapus geležies chelatais („Iron Chelate“), kurie absorbuojami tiesiogiai per lapus, o ilgalaikis sprendimas – rūgštinti dirvą.
2. Magnio trūkumas (gelsta seni lapai)
Priešingai nei geležies atveju, magnio trūkumas pirmiausia pasireiškia ant senų, apatinių vynmedžio lapų, nes augalas mobilizuoja magnį ir perkelia jį į jaunus ūglius. Vašingtono valstijos universiteto agronomai nurodo, kad magnio trūkumo atveju lapų kraštai pradeda gelsti ir riestis į vidų, o vėliau geltonis plinta tarp gyslų, dažnai palikdamas žalią trikampį prie lapo koto. Raudonųjų vynuogių veislėms lapai gali ne gelsti, o raudonuoti ar įgauti violetinį atspalvį. Tai dažna problema lengvose, smėlingose dirvose, iš kurių magnis greitai išsiplauna lietaus metu. Sprendimas paprastas – nupurkšti augalą magnio sulfato tirpalu (karčiąja druska) santykiu 100 g į 10 l vandens.
3. Netikroji miltligė (riebalinės dėmės)
Tai viena pavojingiausių grybelinių ligų (Plasmopara viticola), kuri prasideda nuo gelsvų, lyg aliejumi išteptų dėmių viršutinėje lapo pusėje. Mičigano valstijos universiteto (MSU) patologai įspėja, kad drėgnu oru apatinėje dėmės pusėje atsiranda baltas, purus pelėsis, o vėliau dėmė paruduoja ir išdžiūsta, sukeldama priešlaikinį lapų kritimą. Liga ypač greitai plinta šiltu ir lietingu oru, kai lapai ilgai išlieka šlapi, ir gali sunaikinti visą derlių per kelias savaites. Skirtingai nuo mitybos sutrikimų, čia dėmės yra netaisyklingos formos ir neturi simetrijos. Kovai būtina naudoti fungicidus (pvz., Bordo skystį arba sisteminius preparatus) ir būtinai išgenėti vynmedį, kad pagerėtų oro cirkuliacija.
4. Voratinklinės erkutės ir sausra
Karštomis ir sausomis vasaromis vynuoges dažnai puola voratinklinės erkutės, kurių pažeidimai iš tolo atrodo kaip bendras lapų pageltimas ar papilkėjimas. Kalifornijos universiteto (UC IPM) duomenimis, erkutėms siurbiant sultis, lapai įgauna bronzinį arba purvinai geltoną atspalvį, o apatinėje pusėje galima įžiūrėti smulkius voratinklius. Kartu su drėgmės trūkumu dirvoje, tai sukelia didelį stresą augalui – lapai suglemba, gelsta ir džiūsta nuo kraštų. Vynmedžiai turi gilias šaknis, tačiau jauniems sodinukams sausra yra mirtina, todėl per kaitras būtina gausiai laistyti. Erkes galima nuplauti stipria vandens srove arba naudoti akaricidus, jei populiacija labai didelė.
Uogakrūmiai ir vaiskrūmiai, katalogas, priežiūra, auginimas. Rasite priežiūros kalendorius, kaip genėti, paruošti žiemai, sodinimas, laistymas: uogakrūmiai ir vaiskrūmiai