Kas yra dažniausios vyšnių ligos ir kaip jas identifikuoti?
Dažniausios vyšnių ligos yra moniliozė, kokomikozė, bakterinis vėžys bei sidabraligė. Šios infekcijos tiesiogiai pažeidžia medžio žiedus, lapus, ūglius bei derlių, smarkiai sumažindamos vaismedžio gyvybingumą ir produktyvumą. Laiku atpažinus pirmuosius simptomus, galima sėkmingai sustabdyti patogenų plitimą sode.
| Ligos pavadinimas | Būdingi simptomai | Plitimo sąlygos |
|---|---|---|
| Kaulavaisių moniliozė | Staiga paruduoja žiedynai, ūgliai, o sergantys lapai lieka kaboti ant šakų. | Šaltas ir drėgnas oras vyšnių žydėjimo metu. |
| Vyšnių kokomikozė | Išryškėja rausvai rudos dėmelės ant lapų, prasideda masinis lapų geltonavimas ir kritimas. | Šiluma (15-20°C) ir didelė drėgmė. |
| Bakterinis vėžys | Žievėje susidaro įdubusios rudos dėmės, sunkiasi eksudatas, iškrypsta ir nudžiūva jauni ūgliai. | Bakterijos plinta vandens indais iš viršūninių dalių žemyn. |
| Vaismedžių sidabraligė | Lapai tampa balzgani, pasiraitę, o vėliau vystosi medienos baltasis puvinys. | Plitimą skatina azoto perteklius, boro trūkumas ir smarkus genėjimas. |
Kaip atpažinti pagrindinius vyšnių kenkėjus?
Pagrindiniai vyšnių kenkėjai yra vyšninė musė, vyšninis amaras ir vyšninis gleivėtasis pjūklelis. Jie aktyviai maitinasi augalo sultimis, lapų audiniais arba pačiais vaisiais, taip padarydami neatitaisomą žalą derliui. Norint laiku apsaugoti sodą, privalu žinoti jų daromos žalos pobūdį ir kritines plitimo ribas.
| Kenkėjo pavadinimas | Pažeidimo požymiai | Žalingumo riba |
|---|---|---|
| Vyšninė musė | Lervos iš vidaus graužia vaisiaus minkštimą, uogos suminkštėja, atsiranda įdubų ir puvinys. | 2 suaugėliai, rasti vienoje gaudyklėje. |
| Vyšninis amaras | Čiulpia sultis iš lapų apačios, platina virusus, išskiria lipčių, dėl kurio lapai raukšlėjasi. | Daugiau nei 8% apniktų ūglių. |
| Vyšninis gleivėtasis pjūklelis | Juodomis gleivėmis padengtos lervos skeletuoja lapus, medžiai silpsta ir suformuoja mažiau pumpurų. | 40 lervų, tenkančių 200 medžio lapų. |
Kokie yra svarbiausi kenkėjų stebėsenos žingsniai sode?
Norint efektyviai kontroliuoti kenkėjų plitimą, būtina taikyti tikslingą ir reguliarų stebėsenos procesą. Tai leidžia laiku pastebėti populiacijos augimą ir nustatyti tikslią ekonominio žalingumo ribą, kuomet apsaugos priemonių naudojimas atsiperka.
- Gaudyklių naudojimas: kabinti geltonos spalvos lipnias korteles amarų ir musių fiksavimui.
- Feromonų pritaikymas: įrengti specialias feromonines gaudykles, kurios suklaidina ir privilioja vabzdžių patinėlius.
- Rizikos vertinimas: nuolat tikrinti gaudykles, siekiant nustatyti konkretaus kenkėjo ekonominio žalingumo ribą.
Patarimai sodo priežiūrai: derlių nuo paukščių patikimiausiai apsaugo specialūs tinklai, tačiau taip pat labai efektyvu derinti vizualinius ir garsinius atbaidymo būdus.
Svarbus įspėjimas: pastebėjus ant kamieno lipaplūdį, neišsigąskite, nes tai dažniausiai yra natūrali fiziologinė augalo reakcija į patirtą stresą, pavyzdžiui: šalčius, sausrą ar mechaninius pažeidimus.
DUK
Kas yra kaulavaisių moniliozė?
Tai pavojinga grybinė liga, dėl kurios pavasarį staiga paruduoja ir nudžiūva vyšnių žiedynai, lapai bei jauni ūgliai.
Kaip atpažinti vyšnių kokomikozės infekciją?
Ant lapų išryškėja smulkios rausvai rudos dėmelės, lapijos apačioje susidaro rausvi acervuliai, o vasaros viduryje lapai pradeda masiškai kristi.
Kokią žalą daro vyšninis amaras?
Šis kenkėjas intensyviai čiulpia augalo sultis iš lapų ir ūglių, platina pavojingas virusines ligas bei užteršia augalą lipniomis išskyromis.
Kada pasiekiama vyšninės musės žalingumo riba?
Ekonominio žalingumo riba yra peržengiama tada, kai vienoje feromoninėje arba lipnioje gaudyklėje aptinkami 2 kenkėjo suaugėliai.
Kodėl ant vyšnių kamienų pasirodo lipai?
Lipų išsiskyrimas yra vaismedžio fiziologinė reakcija į įvairius aplinkos streso veiksnius, tokius kaip staigūs temperatūrų svyravimai, sausra arba šalčiai.
Šaltinis: https://www.lammc.lt/
