Vyšnių šakų džiūvimas - moniliozės požymiai

Pavasarį sodininkai neretai susiduria su problema, kai vaismedžių šakelės staiga pradeda džiūti. Tai yra pavojingos ligos, vadinamos kaulavaisių monilioze, pasekmė. Ši grybinė infekcija smogia anksti pavasarį: staiga paruduoja ir visiškai nudžiūva žiedynai, besiskleidžiantys lapai bei jauni ūgliai.

Išskirtinis šios ligos bruožas yra tas, kad sergančio dalys nenukrenta ant žemės. Pažeisti pumpurai, žiedai ir lapai lieka tvirtai kaboti ant šakelių. Iš tolo toks sergantis vaismedis atrodo taip, lyg būtų smarkiai apšalęs arba nudegintas ugnies. Jeigu tuo metu vyrauja drėgni orai, ant nudžiūvusių žiedų bei lapų paviršiaus išryškėja pilkšvos ir dulkingos konidijų karputės. Vasaros eigoje šios konidijos toliau dauginasi ir sėkmingai užkrečia kitus, dar sveikus lapus.

Vaisių rudasis puvinys

Kita moniliozės forma tiesiogiai pažeidžia patį derlių. Ant augančių vaisių atsiranda nedidelės rudos puvinio dėmės, kurios gana greitai didėja ir gali apimti visą uogą. Šių dėmių paviršiuje taip pat susidaro pilkai rusvos konidijų karputės, kurios ant vaisiaus išsidėsto netvarkingomis grupelėmis. Dalis tokių supuvusių vaisių nukrenta, o kiti sudžiūsta, virsta mumijomis ir lieka ant vaismedžio. Be to, ant senų ir stipriai pažeistų šakučių gali sueižėti žievė, o per įtrūkimus į išorę prasiveržia lipai.

Ligos plitimo priežastys

Egzistuoja viena pagrindinė sąlyga, lemianti ypač greitą ir masišką infekcijos plitimą: šaltas ir drėgnas oras vyšnioms žydint. Būtent tokios meteorologinės sąlygos yra idealios grybui daugintis ir plisti sode.

Purškimas pavasarį - apsaugos priemonės

Norint efektyviai apsaugoti vyšnias, būtina reguliariai atlikti profilaktinius ir gydomuosius purškimus. Dažniausiai naudojami kontaktiniai fungicidai, kurie padengia augalo paviršių, tačiau į gilesnius audinius neprasiskverbia. Jų apsauginis laikotarpis nėra ilgas ir trunka iki 7 dienų. Todėl, jeigu vegetacijos metu smarkiai lyja, ilgai išsilaiko rasa ar nusistovi rūkai, geriausia rinktis sisteminio ir kontaktinio poveikio fungicidų mišinius, kurie užtikrina gerokai patikimesnę apsaugą.

Purškimas prieš žydėjimą

Šiuo etapu (57-59 BBCH tarpsnis) svarbu apsaugoti besiskleidžiančius žiedus ir ūglius. Dokumente nurodoma naudoti šias veikliąsias medžiagas ir jų normas:

  • mefentriflukonazolas 75 g/l (norma - 1,8 l/ha).
  • ditianonas 700 g/kg (norma - 0,5-1,0 kg/ha).
  • difenokonazolas 250 g/l (norma - 0,2 l/ha).

Purškimas po žydėjimo

Vainiklapiams krintant (67 BBCH tarpsnis), apsaugą nuo ligos reikia tęsti. Rekomenduojami šie fungicidai:

  • boskalidas + piraklostrobinas 267+67 g/kg (norma - 0,75 kg/ha).
  • ditianonas 700 g/kg (norma - 0,5-1,0 kg/ha).
  • difenokonazolas 250 g/l (norma - 0,2 l/ha).
  • ekologiniams arba tvaresniems ūkiams tinka biologinis preparatas Bacillus subtilis QST 713 (norma - 8 l/ha).

Tokias pačias priemones galima naudoti ir vėliau, vaisių augimo metu (73 BBCH tarpsnis), kad uogos būtų apsaugotos nuo rudojo puvinio.

Patarimai sodo priežiūrai

Apie purškimo kokybę: purškiant sodą labai svarbu tolygiai ir kokybiškai padengti visas augalo dalis. Optimalus vandens kiekis purškiant iki vaismedžių žydėjimo siekia 500 l/ha, o iškart po žydėjimo šį kiekį reikia padidinti iki 750 l/ha.

Apie genėjimą: po genėjimo darbų sodus būtina nupurkšti registruotais fungicidais, kurie savo sudėtyje turi vario. Reikia atsiminti, kad tik pakankamai ir teisingai išgenėtuose vainikuose augalų apsaugos produktai yra tinkamai paskleidžiami ir pasiekia efektyvų poveikį.

Sužinokite, kurios savidulkės vyšnios yra geriausiai atsparios moniliozei ir padės užtikrinti gausų derlių: Savidulkės vyšnios atsparios moniliozei, veislės

Kaip taisyklingai atliekamas vyšnių genėjimas pavasarį. Atraskite pagrindinius vainiko formavimo būdus: Vyšnių genėjimas pavasarį, taisyklės ir patarimai

DUK

Kaip vizualiai atpažinti vyšnių moniliozę pavasarį? 

Anksti pavasarį ant vaismedžio staiga paruduoja ir nudžiūsta žiedynai, ūgliai bei lapai, kurie nenukrenta, o lieka kaboti ant šakų. Iš tolo medis atrodo lyg apšalęs.

Kokie orai labiausiai skatina šios ligos plitimą? 

Infekcija pačiu greičiausiu tempu plinta tada, kai vyšnių žydėjimo metu laikosi šalti ir labai drėgni orai.

Ar moniliozė kenkia tik šakoms ir lapams? 

Ne, liga pažeidžia ir derlių. Ant vaisių atsiranda rudos puvinio dėmės su konidijų karputėmis, uogos pūva, krenta ant žemės arba sudžiūsta į mumijas ir lieka ant šakų.

Kada yra pats svarbiausias laikas purkšti vyšnias nuo moniliozės? 

Pagal rekomendacijas, patys svarbiausi purškimai atliekami profilaktiškai prieš pat žydėjimą ir po žydėjimo, kai pradeda kristi vainiklapiai.

Ar galima kovoti su šia liga nenaudojant cheminės chemijos? 

Po žydėjimo ir vaisių augimo metu purškimui galima rinktis biologinį produktą, kurio sudėtyje yra Bacillus subtilis QST 713.

Kiek vandens reikėtų sunaudoti purškiant vieną hektarą vyšnių sodo? 

Iki žydėjimo rekomenduojama sunaudoti 500 litrų vandens hektarui, o vaismedžiams nužydėjus šią normą reikia padidinti iki 750 litrų hektarui.

Šaltinis: https://www.lammc.lt/ - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras