Alūnė (Heuchera)

Alūnė (lot. Heuchera) - tai visžalis daugiametis augalas, auginamas dėl savo ypač dekoratyvių, spalvingų lapų. Yra šimtai veislių, kurių lapai būna įvairiausių spalvų - nuo žalios, geltonos, karamelinės iki purpurinės, raudonos ir beveik juodos. Vasaros pradžioje išleidžia aukštus, plonus stiebus su smulkių, varpelio formos, baltų, rožinių ar raudonų žiedelių kekėmis. Puikus augalas gėlynų priekiui, apvadams, konteineriams.

Sodinama daigais pavasarį arba rudenį. Iškasama duobė, dvigubai platesnė už vazonėlį, pripildoma puraus substrato. Svarbu pasodinti ne per giliai - kerelio centras (karūnėlė) turi būti lygus su žemės paviršiumi. Pasodinus per giliai, augalas gali supūti.

Rekomenduojama atjauninti ir dalinti kas 3-4 metus pavasarį arba ankstyvą rudenį. Senesni kerai linkę "išlipti" iš žemės, o jų centras išplinka.

Tręšiama saikingai. Pavasarį galima pamulčiuoti kompostu arba patręšti ilgai veikiančiomis kompleksinėmis trąšomis.

Anksti pavasarį būtina iškarpyti visus senus, per žiemą apdžiūvusius ar pažeistus lapus. Po žydėjimo nukerpami peržydėję žiedynstiebiai.

Nors atsparios šalčiui, rudenį naudinga pamulčiuoti durpėmis ar lapais, ypač jaunus augalus. Svarbiausia apsauga - geras drenažas ir neužmirkstanti vieta.

Reikalingas reguliarus laistymas, ypač pirmais metais po pasodinimo ir per sausras. Dirva turi būti nuolat drėgnoka, bet ne šlapia.

Lengvai dauginama dalijant kerą pavasarį arba rudenį. Taip pat galima dauginti auginiais.

Didžiausias pavojus - šaknų puvinys dėl per drėgnos dirvos. Gali pulti vynmedinis straubliukas, kurio lervos pažeidžia šaknis.

Alūnių daigų galima įsigyti visuose medelynuose, sodo prekių centruose, turgavietėse.

Dėl paviršinių šaknų, kasmet po žiemos kerelis gali šiek tiek "pakilti" iš žemės. Pavasarį jį reikia arba pamulčiuoti, arba persodinti giliau.