Banguotoji melsvė (Hosta undulata)

Banguotoji melsvė (lot. Hosta undulata) - tai viena populiariausių ir labiausiai atpažįstamų melsvių. Išsiskiria savo banguotais, persisukusiais lapais. Dažniausiai auginamos margalapės formos, ypač 'Mediovariegata' (su kreminiu centru) ir 'Albomarginata' (su baltu apvadu). Vasarą žydi alyvinės spalvos žiedais.

Sodinama daigais pavasarį arba rudenį į pavėsingą, drėgną, humusingą dirvą. Sodinama tokiame pačiame gylyje, kaip augo vazonėlyje.

Persodinama ir dalinama kas 4-5 metus pavasarį arba ankstyvą rudenį, kai keras tampa per didelis arba jo vidurys išplinka.

Pavasarį naudinga pamulčiuoti kompostu.

Po žydėjimo nukerpami žiedkočiai, kad augalas nebrandintų sėklų. Rudenį, po šalnų, pageltę lapai nupjaunami arba paliekami natūraliai sunykti.

Yra visiškai atspari šalčiui ir nereikalauja jokio paruošimo žiemai.

Mėgsta drėgmę. Dirva turi būti nuolat drėgnoka, bet ne šlapia. Sausros metu reikia laistyti.

Lengvai dauginama dalijant kerą pavasarį arba rudenį.

Pagrindinis melsvių kenkėjas - šliužai ir sraigės, kurie gali smarkiai apgraužti lapus. Būtina naudoti apsaugos priemones (granules, gaudykles).

Labai populiari rūšis, plačiai prieinama visuose medelynuose ir sodo centruose.

Puikus, nereiklus augalas pavėsingoms sodo vietoms apželdinti.