Paprastasis kardelis (lot. Gladiolus imbricatus)

Paprastasis kardelis (lot. Gladiolus imbricatus) – tai viena iš dviejų kardelių rūšių, natūraliai augančių Lietuvoje. Šis augalas yra gerokai smulkesnis ir elegantiškesnis už hibridinius darželio kardelius. Vasaros viduryje ant tiesaus stiebo suformuoja vienašalę, tankią rausvai violetinių žiedų kekę. Dėl savo natūralios išvaizdos puikiai tinka gamtinio stiliaus gėlynuose, natūralizuoti pievose.

Paprastieji kardeliai, kaip ir kitos šalčiui atsparios rūšys, sodinami rudenį, rugsėjo-spalio mėnesiais.

• Sodinimo gylis: Gumbasvogūniai sodinami 8-10 cm gylyje.
• Atstumai: Tarp augalų paliekama 10-15 cm.
• Patarimas: Sodinant sunkesnėje dirvoje, į duobutės dugną naudinga įberti šiek tiek smėlio drenažui pagerinti.

Vienoje vietoje gali augti daug metų. Persodinti ir dalinti reikia, kai kerelis per daug sutankėja ir susmulkėja žiedai. Tai daroma vasarą, ramybės periodu, kai lapai visiškai nudžiūsta.

• Atsargiai iškaskite gumbasvogūnių lizdą.
• Atskirkite dukterinius gumbasvogūnius.
• Iki sodinimo rudenį laikykite sausoje, vėsioje vietoje.

Paprastasis kardelis nėra reiklus tręšimui. Jei dirva derlinga, papildomai tręšti nereikia. Skurdesnėje dirvoje pavasarį, vegetacijos pradžioje, galima patręšti subalansuotomis kompleksinėmis trąšomis su mažesniu azoto kiekiu.

Po žydėjimo nukirpkite žiedynkotį, kad augalas nebrandintų sėklų. Kaip ir kitiems svogūniniams augalams, būtina leisti lapams natūraliai pagelsti ir nudžiūti. Per anksti nupjovus lapus, gumbasvogūnis nesukaups pakankamai maisto medžiagų kitiems metams ir gali nusilpti.

Paprastasis kardelis yra Lietuvos vietinė rūšis, todėl visiškai atsparus šalčiui ir puikiai žiemoja dirvoje be jokio papildomo pridengimo. Specialus paruošimas žiemai nereikalingas.

Laistyti reikia tik ilgesnį laiką užsitęsus sausroms pavasarį ir žydėjimo metu. Šiaip augalui pakanka natūralių kritulių. Svarbiausia vengti dirvos užmirkimo.

Lengviausiai dauginasi dukteriniais gumbasvogūniais, kurie atskiriami persodinant kerą vasarą. Taip pat dauginasi ir sėklomis, tačiau taip išauginti augalai pražysta tik po kelerių metų.

Kaip laukinis augalas, yra labai atsparus ligoms ir kenkėjams. Sode kartais gali pulti tie patys kenkėjai kaip ir hibridinius kardelius (pvz., tripsai), tačiau tai nutinka retai. Didžiausia grėsmė – gumbasvogūnių puvinys dėl per šlapios dirvos.

Kadangi tai laukinis, bet ne saugomas augalas, jo gumbasvogūnių kartais galima rasti specializuotuose medelynuose, auginančiuose retesnius augalus, arba įsigyti iš gėlininkų kolekcininkų.

Skirtumas nuo hibridinių kardelių: Šis kardelis nereikalauja kasmetinio iškasimo ir puikiai žiemoja lauke. Jo žiedai smulkesni, bet augalas nereikalauja atramų ir yra atsparesnis ligoms. Puikiai tinka tiems, kas nori auginti kardelius, bet neturi sąlygų ar noro juos kasmet iškasti ir saugoti per žiemą.