Pelkinis kardelis (lot. Gladiolus palustris)

Pelkinis kardelis (lot. Gladiolus palustris) – tai antroji Lietuvoje natūraliai auganti kardelių rūšis. Jis yra labai retas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą kaip išnykusi ar tikėtinai išnykusi rūšis (0(Ex) kategorija). Nuo paprastojo kardelio skiriasi retesniu žiedynu, kurį sudaro tik 2-6 žiedai. Dėl savo retumo ir specifinių buveinių reikalavimų auginamas itin retai, dažniausiai botanikos sodų kolekcijose.

Jei auginamas sode, gumbasvogūniai sodinami rudenį, rugsėjo-spalio mėnesiais, į nuolat drėgną, durpingą substratą.

• Sodinimo gylis: Sodinama apie 8-10 cm gylyje.
• Atstumai: Tarp augalų paliekama 15-20 cm.

Svarbiausia – parinkti tinkamą, pakankamai drėgną vietą.

Persodinamas retai, tik esant būtinybei. Kaip ir paprastasis kardelis, tai daroma vasarą, ramybės periodu. Tačiau dėl retumo ir jautrumo, geriau jo nejudinti, jei gerai auga.

Papildomai tręšti nereikia. Augalui užtenka maisto medžiagų, esančių natūralioje, humusingoje dirvoje.

Priežiūra tokia pati kaip paprastojo kardelio. Po žydėjimo nukerpamas žiedynkotis, o lapams leidžiama natūraliai nudžiūti.

Pelkinis kardelis yra Lietuvos vietinė rūšis, todėl visiškai atsparus šalčiui ir žiemoja dirvoje be jokio papildomo pridengimo.

Tai drėgnų vietų augalas, todėl svarbu palaikyti nuolatinę dirvos drėgmę per visą vegetacijos periodą. Ypač svarbu, kad dirva neišdžiūtų pavasarį ir vasaros pradžioje.

Dauginasi dukteriniais gumbasvogūniais ir sėklomis. Sėkmingas dauginimas reikalauja specifinių sąlygų, artimų natūralioms.

Natūraliose buveinėse didžiausią žalą padaro šernai ir graužikai, kurie išknisa ir suėda gumbasvogūnius. Taip pat nyksta dėl buveinių sausinimo ir užaugimo krūmais.

Šis augalas yra saugomas ir įtrauktas į Raudonąją knygą. Prekyboje jo nėra ir negali būti. Griežtai draudžiama kasinėti ar kitaip naikinti jo natūralias augavietes. Bet koks auginimas turėtų būti vykdomas tik su gamtosaugos institucijų leidimu, siekiant išsaugoti rūšį.

Apsaugos statusas: 0(Ex) kategorija – išnykusi ar tikėtinai išnykusi rūšis. Rūšies išsaugojimas yra prioritetas. Radus šį augalą gamtoje, būtina informuoti gamtosaugos specialistus.

Auginimas sode: Dėl specifinių reikalavimų ir apsaugos statuso, šis augalas nėra skirtas įprastiems gėlynams. Jo auginimas yra daugiau botaninis eksperimentas, reikalaujantis daug žinių ir tinkamų sąlygų.