Šluotelinis flioksas (Phlox paniculata)

Šluotelinis flioksas (lot. Phlox paniculata) - tai klasikinis senovinių sodybų augalas, vertinamas dėl didelių, kvapnių, vasaros antroje pusėje pasirodančių žiedynų. Tai aukštaūgė, ilgaamžė daugiametė gėlė, suformuojanti platų, statų kerą. Spalvų gama labai plati - nuo baltos iki rožinės, violetinės ir raudonos.

Sodinama daigais pavasarį arba rudenį. Svarbu sodinti ne per giliai - šaknies kaklelis turi būti lygus su žemės paviršiumi. Tarp kerų paliekamas 40-50 cm atstumas. Pasodinus gausiai palaistoma.

Rekomenduojama dalinti ir persodinti kas 3-4 metus anksti pavasarį arba rugsėjį, po žydėjimo. Tai atjaunina augalą, skatina gausesnį žydėjimą ir apsaugo nuo ligų.

Flioksai yra reiklūs maisto medžiagoms. Tręšiama kelis kartus per sezoną- pavasarį - kompleksinėmis trąšomis, prieš žydėjimą - trąšomis su didesniu fosforo ir kalio kiekiu. Naudinga mulčiuoti kompostu.

• "Chelsea Chop" - birželio pradžioje galima nukirpti dalį ar visus ūglius trečdaliu. Tai paskatins augalą šakotis, jis bus žemesnis, tvirtesnis ir žydės vėliau, bet gausiau.
• Po šalnų - vėlai rudenį arba anksti pavasarį visa antžeminė dalis nupjaunama iki pat žemės.

Suaugę augalai yra visiškai atsparūs šalčiui. Jaunus sodinukus pirmaisiais metais naudinga pamulčiuoti durpėmis ar lapais.

Flioksams būtina nuolatinė drėgmė, ypač žydėjimo metu. Jie nepakenčia perdžiūvimo. Sausomis vasaromis reikia laistyti reguliariai ir gausiai, pilant vandenį prie šaknų, o ne ant lapų.

Dauginamas dalijant kerą pavasarį arba rudenį. Taip pat galima dauginti stiebo auginiais vasaros pradžioje.

Dažniausia flioksų liga - miltligė, kuri pasireiškia baltu apnašu ant lapų. Svarbi prevencija- nesodinti per tankiai, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, laistyti prie šaknų. Rinktis atsparias veisles.

Flioksų daigų galima įsigyti visuose medelynuose ir sodo centruose.

Reguliarus nužydėjusių žiedynų šalinimas prailgina žydėjimo laikotarpį.