Smiltyninis gvazdikas (lot. Dianthus arenarius)
Smiltyninis gvazdikas (lot. Dianthus arenarius) – tai Lietuvos pajūrio ir sausų pušynų augalas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (LC – atkurta populiacija). Formuoja tankius, melsvai žalios spalvos...
- Aukštis / Plotis: 10-30 cm / 20-30 cm
- Žydėjimo laikas: Birželis, Liepa
- Atsparumo zona: 3-7
- Vieta: Būtina saulėta, atvira ir karšta vieta. Puikiai tinka alpinariumams, smėlėtiems šlaitams apželdinti.
- Dirvožemis: Kaip rodo pavadinimas, idealiai tinka puri, sausa, laidi, ne per derlinga smėlio ar priesmėlio dirva. Absoliučiai nepakenčia užmirkimo. Mėgsta neutralų arba kalkingą (šarminį) dirvožemį. Derlingoje žemėje auga prasčiau, kereliai būna ne tokie tankūs.
- Priežiūros lygis: Labai žemas
Augalo priežiūra
Smiltyninis gvazdikas (lot. Dianthus arenarius) – tai Lietuvos pajūrio ir sausų pušynų augalas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (LC – atkurta populiacija). Formuoja tankius, melsvai žalios spalvos lapijos kilimėlius, iš kurių vasarą iškyla balti, giliai karpytais (plunksniškais) žiedlapiais žiedai. Stipriai ir maloniai kvepia, ypač vakarais. Tai puikus augalas sausoms, smėlingoms vietoms.
Geriausia sodinti pavasarį (balandžio-gegužės mėn.) arba vasaros pabaigoje (rugpjūčio-rugsėjo mėn.).
- Sodinama tokiame pačiame gylyje, kokiame augo vazonėlyje.
- Būtina užtikrinti gerą drenažą, į sodinimo duobutės dugną galima įberti žvyro.
- Tarp augalų paliekamas 20-30 cm atstumas.
Persodinti ir dalinti kerus rekomenduojama kas 3-4 metus, kai kerelio vidurys pradeda plikti. Tai daroma pavasarį arba rugpjūčio mėnesį. Kerelis atsargiai iškasamas ir padalinamas į kelias dalis, kurios iškart sodinamos į naują vietą.
Tręšti nereikia ir netgi nepatartina. Augalas puikiai prisitaikęs augti skurdžiame dirvožemyje. Per didelis trąšų kiekis, ypač azoto, pakenks augalo kompaktiškumui ir žydėjimui.
Po žydėjimo (liepos-rugpjūčio mėn.) nukerpami nužydėję žiedynkočiai. Tai skatina augalą tankėti ir neleidžia sėkloms atimti energijos. Pats melsvas lapijos kilimėlis išlieka dekoratyvus visą sezoną.
Tai Lietuvos vietinis augalas, todėl yra visiškai atsparus šalčiui ir nereikalauja jokio specialaus paruošimo žiemai ar pridengimo.
Laistyti reikia tik ką pasodintus augalus, kol prigis. Vėliau laistyti nebereikia, nes yra itin atsparus sausrai. Perlaistymas šiam augalui yra pražūtingas.
Lengviausiai dauginamas kerelio dalijimu pavasarį arba vasaros pabaigoje. Taip pat galima dauginti sėklomis, kurios sėjamos pavasarį, arba auginiais vasaros pradžioje.
Dėl atsparumo sausrai ir auginimo saulėtoje, vėdinamoje vietoje, ligos ir kenkėjai jį puola labai retai. Didžiausia problema – šaknų puvinys dėl per šlapios dirvos.
Kadangi tai saugomas augalas, gamtoje jo rinkti negalima. Sėklų ar daigų galima įsigyti botanikos soduose, specializuotuose medelynuose, auginančiuose Lietuvos laukines gėles, arba iš gėlininkų entuziastų.
Apsaugos statusas: Nors anksčiau buvo retas, dabar laikoma, kad populiacija atsikūrusi (LC kategorija), tačiau vis tiek tai yra saugotinas augalas. Puikiai tinka "sausiesiems" gėlynams, alpinariumams, stogų apželdinimui.