Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis)

Vaistinis šalavijas (lot. Salvia officinalis) - tai Viduržemio jūros regione paplitęs visžalis puskrūmis. Vertinamas dėl savo pilkšvai žalių, pūkuotų, ypač aromatingų lapų. Vasaros pradžioje žydi melsvai violetiniais, lūpažiedžių formos žiedais, kurie labai vilioja bites. Tai nepakeičiamas prieskonis mėsos, ypač paukštienos, patiekalams, taip pat plačiai naudojamas medicinoje burnos skalavimui, nuo uždegimų.

Auginamas iš sėklų arba daigų. Daigai sodinami pavasarį, praėjus šalnų pavojui, į saulėtą, labai gerai drenuojamą vietą.

Persodinamas pavasarį, esant būtinybei.

Tręšti nereikia. Skurdžioje dirvoje auga tvirtesnis ir aromatingesnis.

Būtinas reguliarus genėjimas, kad krūmas nesumedėtų ir neišplistų.

• Pavasarį - stipriai nugenimas, paliekant apie 10-15 cm stiebų. Negalima kirpti į seną, be lapų medieną.
• Po žydėjimo - nukerpami žiedynai, kad augalas atrodytų tvarkingiau.

Nors gali peržiemoti, Lietuvoje rekomenduojama žiemai mulčiuoti sausomis durpėmis, lapais arba pridengti eglišakėmis. Svarbiausia apsauga - sausa, neužmirkstanti augavietė.

Labai atsparus sausrai. Laistyti reikia tik ką tik pasodintus daigus, kol prigyja. Suaugusio augalo laistyti nereikia.

Dauginamas sėklomis pavasarį arba auginiais vasarą.

Didžiausias pavojus - šaknų puvinys dėl per didelės drėgmės žiemą. Gali sirgti miltlige.

Sėklų ir daigų galima įsigyti visuose medelynuose, sodo prekių centruose, prieskoninių augalų skyriuose.

Kas 3-4 metus rekomenduojama atnaujinti iš auginių, nes senas krūmas sumedėja ir praranda dekoratyvumą.