Vyšnia 'Žagarvyšnė' (Prunus cerasus 'Žagarvyšnė')

Žagarvyšnė - sena, tradicinė lietuviška rūgščiųjų vyšnių veislė. Medis neaugus, dažnai auginama kaip krūmas. Uogos vidutinio dydžio, tamsiai raudonos, sultingos, rūgščios, puikiai tinka perdirbimui (uogienėms, kompotams, vynui). Derėti pradeda anksti, dera gausiai. Veislė labai atspari šalčiui.

Sodinama pavasarį arba rudenį. Iškasama duobė, dvigubai platesnė už šaknų gumulą. Sodinant svarbu, kad skiepo vieta liktų 5-7 cm virš žemės. Pasodinus gausiai palaistoma ir mulčiuojama.

Persodinti geriausia jaunus medelius ramybės periodu – anksti pavasarį arba vėlai rudenį.

Tręšiama pavasarį, vegetacijos pradžioje, kompleksinėmis trąšomis vaismedžiams. Svarbu nepertręšti azotu.

Genima anksti pavasarį, kol medžiai dar miega - formuojamas ne per tankus vainikas. Po derliaus nuėmimo vasarą išpjaunamos derėjusios, senos, ligotos šakos. Tai svarbiausias vyšnių genėjimas, mažinantis ligų plitimą.

Jaunų medelių kamienus rudenį reikia nubalinti, kad apsaugotumėte nuo saulės ir temperatūrų svyravimų. Taip pat svarbu apsaugoti nuo kiškių ir kitų graužikų, aprišant kamieną specialiomis apsaugomis.

Jaunus, ką tik pasodintus medelius reikia laistyti reguliariai. Suaugusius medžius būtina gausiai palieti per ilgesnes sausras, ypač uogų mezgimo ir augimo metu.

Dauginama skiepijimu arba šaknų atžalomis (jei auginama kaip krūmas).

Vidutiniškai atspari kokomikozei (vyšnių lapligei) ir moniliozei (vaispūdžiui). Svarbus reguliarus genėjimas ir profilaktiniai purškimai.

Senovinė, populiari veislė, sodinukų galima įsigyti medelynuose, turgavietėse.

Savidulkė - gali derėti ir augdama viena, nereikia kaimynystėje kitos veislės dulkintojos. Linkusi leisti daug šaknų atžalų.