Bijūnai

Bijūnai (lot. Paeonia), liaudyje dažnai vadinami pinavijomis, yra vienos iš ilgaamžiškiausių ir įspūdingiausių daugiamečių gėlių, auginamų Lietuvos soduose. Šios gėlės vertinamos ne tik dėl didelių, purių ir dažnai kvepiančių žiedų, bet ir dėl dekoratyvios lapijos, kuri išlieka graži visą sezoną - pavasarį rausva, vasarą sodriai žalia, o rudenį nusidažanti bronziniais atspalviais.

Bijūnai – tai ne tik grožis, bet ir ištvermė. Tinkamai pasodintas ir prižiūrimas keras vienoje vietoje gali augti ir gausiai žydėti dešimtmečius.

Bijūnų tipai ir veislės

Žoliniai bijūnai (Paeonia lactiflora, P. officinalis ir hibridai)

Tai populiariausi bijūnai Lietuvos gėlynuose. Jų antžeminė dalis rudenį nunyksta, o pavasarį iš šaknų kero išauga nauji ūgliai. Žydi gegužės pabaigoje - birželio mėnesį. Pagal žiedo formą skirstomi į tuščiavidurius, pusiau pilnavidurius, japoninius, anemoninius ir pilnavidurius.

Populiarios bijūnų veislės

 'Sarah Bernhardt' (švelniai rožinė, pilnavidurė), 'Festiva Maxima' (balta su raudonomis dėmelėmis, pilnavidurė), 'Karl Rosenfield' (ryškiai raudona, pilnavidurė), 'Bowl of Beauty' (rožinė su kreminiu viduriu, japoninė), 'Coral Charm' (koralinės spalvos, pusiau pilnavidurė).

Krūminiai arba medėjantys bijūnai (Paeonia suffruticosa)

Šie bijūnai formuoja medėjantį krūmą, kuris žiemą nenumeta stiebų. Jie užauga aukštesni už žolinius (gali siekti 1,5–2 m) ir pasižymi ypač dideliais, kartais 20–25 cm skersmens siekiančiais žiedais. Pražysta anksčiau už žolinius, gegužės mėnesį.

ITOH arba tarpsekciniai hibridai

Tai žolinių ir krūminių bijūnų hibridai, pasižymintys geriausiomis abiejų grupių savybėmis. Jie turi tvirtus stiebus, kurie išlaiko didelius žiedus (nereikia atramų), ilgą žydėjimo periodą ir atsparumą ligoms. Jų antžeminė dalis rudenį nunyksta kaip ir žolinių bijūnų. Populiarios veislės: 'Bartzella' (ryškiai geltona), 'Julia Rose' (keičianti spalvą nuo vyšninės iki gelsvos), 'Cora Louise' (balta su tamsiu viduriu).

Sodinimo laikas

Geriausias laikas sodinti ir persodinti bijūnus - rugpjūčio pabaiga ir visas rugsėjis. Tuomet augalas spėja gerai įsišaknyti iki žiemos.

Vieta

Būtina saulėta vieta, kur saulė šviestų bent 6 valandas per dieną. Pavėsyje bijūnai augins lapus, bet menkai žydės arba nežydės visai. Vieta turi būti apsaugota nuo stiprių vėjų ir atokiau nuo didelių medžių ar pastatų sienų, kur kaupiasi drėgmė.

Dirvožemis

Bijūnai mėgsta derlingą, gerai drenuotą, neutralios arba silpnai šarminės reakcijos (pH 6,5-7,5) priemolio dirvą. Jie nepakenčia užmirkimo.

Sodinimo gylis

Tai pati svarbiausia taisyklė. Žolinius bijūnus reikia sodinti taip, kad virš viršutinių pumpurų ("akių") būtų ne daugiau kaip 3-5 cm žemės sluoksnis. Pasodinus per giliai - bijūnas nežydės daugelį metų. Pasodinus per sekliai - pumpurai gali apšalti.

Laistymas

Laistyti reikia retai, bet gausiai, ypač sausros metu pavasarį, kai formuojasi pumpurai, ir vasaros viduryje, kai kaupiamos maisto medžiagos kitiems metams. Venkite paviršinio dažno laistymo.

Tręšimas

Pirmais metais po pasodinimo tręšti nereikia. Vėliau tręšiama pavasarį, pasirodžius daigams, kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis daugiau fosforo ir kalio, kurie skatina žydėjimą. Venkite azoto pertekliaus, nes jis skatins vešlų lapų augimą žiedų sąskaita.

Priežiūra po žydėjimo

Nužydėjusius žiedus nukirpkite, kad augalas neeikvotų energijos sėklų brandinimui. Lapus palikite per visą vasarą. Vėlai rudenį, po pirmųjų stipresnių šalnų, visą antžeminę žolinių bijūnų dalį nupjaukite iki pat žemės ir sudeginkite, kad sunaikintumėte galimus ligų sukėlėjus.

Kodėl mano bijūnai nežydi?

• Per gilus pasodinimas - pati dažniausia klaida. Patikrinkite sodinimo gylį.
• Saulės trūkumas - augalas auga pavėsyje. Būtina persodinti į saulėtą vietą.
• Jaunas amžius - po pasodinimo ar persodinimo bijūnams reikia 2–3 metų, kad sustiprėtų ir pradėtų žydėti.
• Maisto medžiagų trūkumas arba perteklius - trūkstant fosforo ir kalio arba pertręšus azotu.
• Per senas keras - seniems, sutankėjusiems kerams gali prireikti atjauninimo – iškasimo ir padalijimo.
• Liga -ypač kekerinis puvinys gali pažeisti pumpurus dar ankstyvoje stadijoje.

Ar bijūnams reikia atramų? 

Dauguma pilnavidurių bijūnų veislių turi sunkius žiedus, kurie po lietaus linksta prie žemės. Todėl, prieš pradedant formuotis pumpurams, patartina aplink kerą pastatyti specialius žiedus ar kitokias atramas.

Ar bijūnus puola skruzdėlės? 

Skruzdėlės dažnai pastebimos ant bijūnų pumpurų. Jas vilioja saldus, lipnus skystis, kurį išskiria pumpurai. Skruzdėlės augalui nekenkia, o kai kurie specialistai mano, kad jos netgi padeda pumpurui išsiskleisti. Nereikia su jomis kovoti.

Kokios dažniausios bijūnų ligos? 

Pati pavojingiausia ir labiausiai paplitusi bijūnų liga - kekerinis (pilkasis) puvinys. Jis pažeidžia jaunus ūglius, lapus, stiebus ir pumpurus, kurie pajuoduoja, apauga pilku pelėsiu ir nuvysta. Liga ypač plinta vėsiais ir lietingais orais. Nesodinkite bijūnų per tankiai, užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją. Rudenį būtinai nupjaukite ir sunaikinkite visą antžeminę dalį. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pažeistas dalis nedelsiant iškirpkite. Esant poreikiui, pavasarį galima profilaktiškai purkšti fungicidais.