Geltonžiedis bijūnas (Paeonia ludlowii)
Geltonžiedis bijūnas (lot. Paeonia ludlowii) - tai retas, sumedėjęs (krūminis) bijūnas, kilęs iš Tibeto. Vertinamas dėl savo didelių, ryškiai geltonų, tuščiavidurių žiedų, kurie pražysta vėlyvą pavasa...
- Aukštis / Plotis: 2-3 m / 2-2,5 m
- Žydėjimo laikas: Gegužė, Birželis
- Atsparumo zona: 5-8 (reikia apsaugotos vietos)
- Vieta: Būtina saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta.
- Dirvožemis: Būtina gili, derlinga, puri, laidi, neutrali arba silpnai kalkinga dirva.
- Priežiūros lygis: Vidutinė
Augalo priežiūra
Geltonžiedis bijūnas (lot. Paeonia ludlowii) - tai retas, sumedėjęs (krūminis) bijūnas, kilęs iš Tibeto. Vertinamas dėl savo didelių, ryškiai geltonų, tuščiavidurių žiedų, kurie pražysta vėlyvą pavasarį. Lapai dideli, giliai karpyti, dekoratyvūs visą sezoną. Formuoja didelį, statų krūmą. Lietuvoje jautrokas šalčiui.
Sodinama daigais rudenį (rugsėjo-spalio mėn.) į giliai paruoštą, derlingą duobę. Svarbu, kad skiepo vieta (jei skiepytas) būtų 10-15 cm po žeme.
Labai nemėgsta persodinimo. Būtina iškart parinkti nuolatinę vietą.
Pavasarį ir po žydėjimo galima tręšti kompleksinėmis trąšomis su mažu azoto kiekiu.
Genėti nereikia, nebent sanitariniais tikslais anksti pavasarį šalinamos sausos ar pažeistos šakos.
Jaunus augalus būtina dengti žiemai. Šaknų zona storai mulčiuojama, o krūmą galima aprišti ir apdengti agroplėvele.
Atsparus sausrai, bet geriau auga laistomas.
Dauginama sėklomis (sudėtinga) arba skiepijimu.
Gali sirgti kekeriniu puviniu.
Labai retas, kolekcinis augalas. Galima įsigyti pas kolekcininkus, specializuotuose medelynuose.
Skirtingai nuo žolinių bijūnų, sumedėjusių bijūnų stiebai žiemą nenunyksta.