Bijūnai yra vienos ilgaamžiškiausių sodo gėlių, galinčių toje pačioje vietoje augti kelis dešimtmečius. Nors jie pasižymi dideliu atsparumu šalčiui, tinkamas bijūnų paruošimas žiemai yra esminis veiksnys, lemsiantis kitų metų žydėjimo gausą. Netinkami sprendimai rudenį dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl pavasarį krūmas skursta ir nebežydi. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, ką ir kodėl reikia daryti artėjant žiemai.
Kada ir kaip kirpti stiebus?
Jei po žydėjimo krūmo priežiūra reikalauja tik sausų žiedynų pašalinimo (apie tai skaitykite: bijūnų priežiūra po žydėjimo: kada kirpti ir kuo tręšti), ruduo yra radikalaus kirpimo metas.
- kas geriau: kirpti stiebus vėlai rudenį (spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje), kai po pirmųjų šalnų lapai natūraliai suglemba, pagelsta arba paraudonuoja.
- kas blogiau: nupjauti dar visiškai žalius lapus rugsėjo mėnesį, norint „susitvarkyti“ gėlyną.
- kodėl taip reikia: žali lapai vis dar vykdo fotosintezę ir aktyviai kaupia maisto medžiagas šaknyse kitam sezonui. Per anksti nukirpus stiebus, augalas nespėja sukaupti reikiamos energijos pavasario startui.
Rudeninis tręšimas, kaip nepadaryti žalos?
Norint turėti stiprius žiedpumpurius, augalą būtina tinkamai pamaitinti rudens pradžioje. Jei jau kelerius metus pavasarį žiedų vis nesulaukiate, verta pasidomėti kitomis galimomis klaidomis čia: nežydi bijūnai? 5 priežastys, kodėl neturite žiedų.
| Trąšų tipas | Poveikis rudenį | Kas geriau ar blogiau? |
|---|---|---|
| Azotinės trąšos | skatina naujų ūglių ir lapų augimą. Nauji ūgliai nespėja sumedėti ir per žiemą garantuotai nušąla. | blogiau: rudenį naudoti azoto trąšas griežtai draudžiama. |
| Fosforo ir kalio trąšos | stiprina šaknų sistemą, padidina augalo atsparumą šalčiui ir tiesiogiai veikia būsimų žiedpumpurių krovimą. | geriau: tai idealus ir vienintelis teisingas pasirinkimas rudeniniam tręšimui. |
Mulčiavimas ir apsauga, ar reikia dengti bijūnus?
Pasiruošimas šalčiams labai priklauso nuo augalo amžiaus. Senų, suaugusių krūmų dengti nereikia, tačiau jauniems sodinukams apsauga būtina.
- kas geriau: mulčiuoti tik pirmo ar antro amžiaus (ką tik pasodintus ar rudenį padalintus) bijūnus. Mulčią pilkite tik žemei lengvai įšalus (lapkričio pabaigoje).
- kas blogiau: apipilti krūmo centrą storu šlapių lapų sluoksniu arba šviežiu mėšlu dar neprasidėjus šalčiams.
- kodėl taip reikia: po šlapiais lapais arba mėšlu rudeninių liūčių metu greitai įsiveisia grybelinės ligos ir prasideda šaknų puvinys. Mulčias turi būti pralaidus orui.
| Mulčiavimo medžiaga | Privalumai ir trūkumai | Verdiktas |
|---|---|---|
| Sausos durpės arba kompostas | puikiai praleidžia orą, neskatina puvinio, o pavasarį švelniai maitina dirvą. | geriausias pasirinkimas. |
| Eglišakės | sulaiko sniegą, leidžia šaknims kvėpuoti, apsaugo nuo vėjo. Neduoda maistinių medžiagų. | geras pasirinkimas ekstremaliam šalčiui. |
| Nukritę vaismedžių lapai | greitai peršlampa, sušoka į kietą, nelaidžią masę, po kuria veisiasi ligų sukėlėjai. | labai prastas pasirinkimas. |
Krūmų dalinimas rudenį
Ruduo (ypač rugsėjo mėnuo) yra ne tik paruošimo žiemai, bet ir pats geriausias laikas senų krūmų dauginimui bei persodinimui. Jei krūmas peraugo ir nustojo žydėti, jį būtina atnaujinti. Visą tikslią eigą ir patarimus rasite straipsnyje: sėkmingas bijūnų dauginimas rudenį: žingsnis po žingsnio.
- kas geriau: dalinti seną kerą taip, kad kiekviena nauja dalis turėtų nuo 3 iki 5 sveikų, storų pumpurų ir pakankamai jaunų šaknų.
- kas blogiau: perkelti seną, milžinišką kerą (turintį 10 ar daugiau pumpurų) į naują vietą jo nepadalinus.
- kodėl taip reikia: jaunas sodinukas su keliais pumpurais yra priverstas intensyviai auginti naujas siurbiamąsias šaknis, todėl greitai adaptuojasi. Per didelis keras ilgą laiką maitinasi iš senų šaknų atsargų, neaugina naujų šaknų, ilgainiui pradeda skursti ir visai nustoja žydėti.
Tinkamai paruošę bijūnus žiemai išvengsite pavasarinių nusivylimų. Atminkite, kad šiam augalui geriau šiek tiek daugiau šalčio ir sausumos, nei per daug drėgmės ir šilumos žiemos metu.
