Daugelis žmonių uosialapį klevą laiko „greitai augančiu medžiu, kuris suteikia pavėsį“. Iš tiesų tai yra viena pavojingiausių invazinių rūšių Europoje. Į Lietuvą atvežtas XX a. pradžioje kaip parkų medis iš Šiaurės Amerikos, šiandien jis yra oficialiai įtrauktas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą.
Tai reiškia, kad jo auginimas, dauginimas ir prekyba yra draudžiami, o žemės savininkai turi teisinę prievolę jį naikinti.
Atpažinimas - neapsigaukite dėl pavadinimo
Savo išvaizda jis visiškai neprimena mums įprasto paprastojo klevo (Acer platanoides). Lapai: jie panašūs į uosio (iš čia ir pavadinimas). Lapas yra sudėtinis, sudarytas iš 3-5 (kartais 7) atskirų lapelių. Žievė ir šakos: jaunos šakelės dažnai būna violetinės arba šviesiai žalios spalvos, padengtos vaškiniu sluoksniu (lengvai nusitrina pirštu). Kvapas: sutrynus lapą, jaučiamas specifinis, nemalonus kvapas. Sėklos: formuoja „sparnelius“ (kaip ir kiti klevai), kurie išsilaiko ant medžio visą žiemą, todėl vėjas juos platina ištisus metus.
Ekologinė žala - cheminis karas
Uosialapis klevas ne tik užgožia vietinius augalus savo laja. Jis kariauja cheminį karą. Mokslinis pagrindimas: tyrimai rodo, kad šio klevo šaknys ir krintantys lapai išskiria į dirvą alelopatines medžiagas (fenolius), kurios slopina kitų augalų dygimą ir augimą. Lietuvos Gamtos tyrimų centro botanikai pabrėžia, kad uosialapių klevų sąžalynuose išnyksta natūrali žolinė danga, neauga ąžuoliukai ar pušaitės. Susiformuoja „mirusios zonos“, kuriose karaliauja tik šis invazinis augalas. Upėse ir pakrantėse jų lapų masė keičia vandens cheminę sudėtį, o tai neigiamai veikia vandens bestuburius.
Poveikis žmogaus sveikatai - alergijos
Skirtingai nei mūsų vietiniai klevai, kurie yra apdulkinami vabzdžių (entomofiliniai), uosialapis klevas yra vėjo apdulkinamas. Tai reiškia, kad pavasarį (balandžio mėn.) jis išskiria milžiniškus kiekius žiedadulkių. Europos aerobiologijos tinklo duomenimis, uosialapis klevas yra vienas stipriausių alergenų miestuose, sukeliantis šienligę ir astmos priepuolius tuo metu, kai kiti medžiai dar tik bunda.
Kodėl jį taip sunku išnaikinti?
Tai yra didžiausia klaida, kurią daro sodybų savininkai: tiesiog nupjauna medį. Uosialapis klevas pasižymi neįtikėtinu gajumu. Nupjovus kamieną, iš kelmo tais pačiais metais išauga dešimtys naujų atžalų, kurios auga 3-4 kartus greičiau nei pirminis medis (iki 2 metrų per metus). Nupjovimas be cheminio apdorojimo tik paskatina populiacijos tankėjimą.
Efektyvūs naikinimo būdai ir instrukcija
Pagal Lietuvos Aplinkos ministerijos patvirtintą metodiką, kovoti reikia kompleksiškai.
A. Jaunų medelių rovimas Kol augalas jaunas (iki 1 m), jį būtina išrauti su visomis šaknimis. Jei šaknis liks - jis ataugs.
B. Cheminis metodas (Kelmo tepimas) Tai efektyviausias būdas suaugusiems medžiams.
- Nupjaukite medį kuo arčiau žemės.
- Nedelsiant (per 15-20 min. po nupjovimo) patepkite kelmo pjūvį sisteminiu herbicidu (veiklioji medžiaga - glifosatas). Kodėl skubėti? medžio indai greitai užsikemša sakais. Jei pavėluosite, nuodai nepasieks šaknų.
- Herbicidas turi patekti ant brazdo (sluoksnis tarp žievės ir medienos), nes būtent ten vyksta sulčių judėjimas.
C. Žiedinimas. Jei negalite naudoti chemijos arba nupjauti medžio, naudokite šį metodą, kad nualintumėte augalą. Aplink kamieną nulupkite žievę 20-30 cm pločio žiedu (iki pat medienos). Tai nutraukia maisto medžiagų tiekimą į šaknis, bet medis nemiršta iškart. Jis bando gydytis, eikvodamas šaknų atsargas, ir per 2-3 metus visiškai nudžiūsta, neleidęs atžalų.
Teisinė atsakomybė
Lietuvoje galioja Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka. Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą ar nenaikinimą savo žemėje gresia baudos.
Svarbu
- Niekada nesodinkite jo savo sklype.
- Pjaukite tik naudodami herbicidus ant kelmų.
- Raukite jaunas atžalas, kol jos netapo nevaldomais krūmynais.
Kokie invaziniai augalai labiausiai plinta Lietuvoje? Sosnovskio barštis, lubinas ir kiti. Sužinokite, kodėl jie pavojingi ir kaip juos atpažinti: Invaziniai augalai, Top 6, keliantys grėsmę Lietuvos gamtai