Difenbachija yra ištvermingas augalas, tačiau jos lapai veikia kaip indikatorius - bet koks priežiūros disbalansas iškart atsispindi rudomis dėmėmis ar džiūstančiais kraštais. Sodininkai dažnai daro klaidą manydami, kad bet koks rudavimas reiškia drėgmės trūkumą, ir puola laistyti dar gausiau, taip dažnai pribaigdami augalą. Iš tikrųjų, dėmės pobūdis (sausa, šlapia, ant galiukų ar viduryje) pasako visą istoriją apie problemos šaltinį. Štai 4 pagrindinės priežastys, kurios padės tiksliai diagnozuoti bėdą.
Trumpai
Rudi lapų galiukai reiškia druskas (plaukite gruntą), traškūs kraštai - sausą orą (purkškite), dėmės viduryje - saulę(pavėsinkite), o minkštos dėmės - perlaistymą (džiovinkite).
1. Vandens kokybė ir druskų sankaupos (ruduoja galiukai)
Vandens kokybė yra viena dažniausių priežasčių, kodėl paruduoja patys difenbachijos lapų galiukai ir kraštai. Mičigano valstijos universiteto ekspertai aiškina, kad kalkėtas vandentiekio vanduo arba trąšų druskų sankaupos dirvožemyje nudegina jautrius šaknų galiukus, kas vizualiai pasireiškia rudais lapų kraštais. Augalas bando atsikratyti mineralų pertekliaus stumdamas juos į lapų pakraščius, kur jie kaupiasi ir „marinuoja“ audinius. Norint to išvengti, rekomenduojama laistyti tik nusistovėjusiu arba filtruotu vandeniu ir kas kelis mėnesius perplauti žemę dideliu kiekiu vandens (duše). Tai padės išplauti susikaupusias druskas ir leis augalui vėl kvėpuoti.
2. Sausas oras ir drėgmės trūkumas (traškios dėmės)
Jei rudos dėmės yra sausos, traškios ir atsiranda ant lapų kraštų, tai dažniausiai rodo drėgmės trūkumą ore arba perdžiūvusią dirvą. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pabrėžia, kad difenbachijos yra tropiniai augalai, reikalaujantys bent 50–60 % oro drėgmės, kuri žiemą šildomuose namuose smarkiai nukrenta. Kai oras per sausas, lapai garina vandenį greičiau, nei šaknys spėja jį pasiimti, todėl audiniai džiūsta ir miršta. Sprendimas yra paprastas: pastatykite vazoną ant padėklo su drėgnais akmenukais arba dažnai purkškite lapus minkštu, šiltu vandeniu. Taip pat neleiskite žemei visiškai virsti dulkėmis – ji turi būti nuolat šiek tiek drėgna (bet ne šlapia).
3. Tiesioginiai saulės spinduliai (nudegimai)
Difenbachija yra miško paklotės augalas, todėl tiesioginiai saulės spinduliai jai yra mirtini ir palieka rudas, tarsi išdegintas dėmes lapų viduryje. Floridos universiteto (IFAS) sodininkystės gidas įspėja, kad net ir kelios valandos intensyvios pietinės saulės gali negrįžtamai suardyti chlorofilą lapuose, paliekant balkšvas arba rudas „žaizdas“. Skirtingai nuo ligų, šios dėmės neplinta ir yra išsidėsčiusios tik tose vietose, kurias pasiekė tiesioginiai spinduliai. Jei pastebėjote tokį pažeidimą, nedelsiant patraukite augalą toliau nuo lango arba užtraukite dienines užuolaidas, kad išsklaidytumėte šviesą. Nudegę lapai neatsigaus, todėl dėl estetikos juos galima tiesiog nukirpti.
4. Perlaistymas ir šaknų uždusimas (minkštos dėmės)
Jei rudos dėmės yra minkštos, vandeningos, tamsios spalvos ir plečiasi, tai yra rimčiausias pavojaus signalas – perlaistymas. Kornelio universiteto patologai nurodo, kad nuolatinė drėgmė užkemša dirvos oro tarpus, todėl šaknys pradeda pūti ir nebegali aprūpinti augalo maistu, o tai sukelia greitą lapų rudavimą ir vytimą. Tokiu atveju dažnai jaučiamas pelėsio ar puvimo kvapas nuo žemės, o patys lapai gali atrodyti suglebę, lyg negyvi. Būtina leisti žemei pradžiūti bent 2–3 cm gilyje prieš kitą laistymą ir patikrinti, ar neužsikimšo drenažo skylės. Jei procesas pažengęs, augalą reikės skubiai persodinti, pašalinant visas supuvusias šaknis.
Serga difenbachija? Sužinokite, kaip atpažinti bakterinį stiebo puvinį, šaknų puvinį ir lapų dėmėtligę. Difenbachija: auginimas, priežiūra ir gydymas: Difenbachija, 3 ligos, kurios kėsinasi į jūsų augalą
