Difenbachijos yra vertinamos dėl savo įspūdingų, didelių lapų, tačiau jos turi vieną silpnybę - jos yra itin jautrios drėgmės pertekliui ir bakterijoms. Nors šie augalai laikomi gana atspariais, netinkamos sąlygos (ypač vėsus oras ir šlapia žemė) gali greitai paversti sveiką krūmą pūvančia mase. Dauguma difenbachijų problemų yra susijusios su puviniais, kurie plinta žaibiškai, todėl svarbu reaguoti vos pamačius pirmuosius simptomus. Štai 3 pagrindinės ligos, kurios dažniausiai puola šiuos augalus, ir būdai joms užkirsti kelią.

Trumpai

Difenbachijas dažniausiai puola: bakterinis puvinys (smirdi, mirtinas), šaknų puvinys (gelsta lapai, perlaistymas) ir lapų dėmėtligė (rudos dėmės nuo drėgmės). Geriausia prevencija – saikingas laistymas ir sausi lapai.

1. Bakterinis stiebo puvinys (Erwinia / Pectobacterium)

Tai yra pati pavojingiausia ir greičiausiai augalą pražudanti liga, kurią sukelia bakterijos, mėgstančios karštį ir drėgmę. Pensilvanijos valstijos universiteto (PennState) patologai nurodo, kad pagrindinis šios ligos požymis yra minkštas, vandeningas stiebas ir specifinis, labai nemalonus „supuvusios žuvies“ kvapas. Liga dažniausiai prasideda stiebo apačioje, ties dirvos paviršiumi, ir greitai kyla į viršų, paversdama augalo audinius glitia koše, dėl ko lapai staiga suglemba ir nulinksta. Deja, cheminio gydymo šiai bakteriozei nėra – jei pažeidimas didelis, augalą tenka išmesti, kad neužkrėstų kitų. Vienintelis gelbėjimo būdas (jei viršūnė dar sveika) – nupjauti viršūnę gerokai aukščiau pažeistos vietos dezinfekuotu peiliu ir bandyti ją įšaknydinti iš naujo šviežioje žemėje.

2. Grybelinis šaknų puvinys (Phytophthora arba Pythium)

Skirtingai nuo bakterinio puvinio, šis grybelinis susirgimas vystosi lėčiau ir dažniausiai kyla dėl per dažno laistymo arba blogo drenažo („šlapių kojų“). Floridos universiteto (IFAS) tyrimai rodo, kad sergant šaknų puviniu, apatiniai lapai pradeda gelsti ir vysti, nors žemė yra drėgna, nes supuvusios šaknys nebegali siurbti vandens. Ištraukus augalą iš vazono, šaknys atrodo tamsiai rudos, minkštos ir lengvai nutrūksta nuo augalo, o sveikos šaknys turėtų būti tvirtos ir baltos. Gydymui būtina pašalinti visas supuvusias šaknis, pabarstyti pjūvius cinamonu arba anglies milteliais ir persodinti augalą į naują, labai laidų substratą. Po persodinimo laistyti reikia labai saikingai, kad grybelis neatsinaujintų drėgnoje terpėje.

3. Lapų dėmėtligė ir antraknozė (Colletotrichum / Leptosphaeria)

Tai grybelinė liga, kuri gadina estetinį augalo vaizdą ir dažniausiai atsiranda dėl vandens lašų, paliktų ant lapų, arba per didelio oro drėgnumo vėsioje patalpoje. Kalifornijos universiteto (UC IPM) duomenimis, liga pasireiškia mažomis rudomis dėmelėmis su geltonais apvadais (halais), kurios ilgainiui plečiasi ir gali susijungti, nudžiovindamos visą lapą. Antraknozė dažnai pasižymi koncentriniais žiedais dėmių viduje, kurie atrodo kaip taikinys. Norint sustabdyti plitimą, būtina nedelsiant nukirpti visus pažeistus lapus ir užtikrinti geresnę oro cirkuliaciją aplink augalą. Taip pat svarbu laistyti tik į vazoną, stengiantis neaptaškyti lapų, o esant stipriam užkratui – naudoti fungicidus (priešgrybelinius preparatus).

Kodėl ruduoja difenbachijos lapai? Sužinokite apie laistymo klaidas, saulės nudegimus ir trąšas. Difenbachijos lapų galiukai ruduoja: Difenbachija, 4 priežastys, kodėl atsiranda rudos dėmės