Zamiokulkas (Zamioculcas zamiifolia), dažnai vadinamas pinigų medžiu, yra tikras kantrybės ir ištvermės simbolis, galintis išgyventi ten, kur kiti augalai žūsta. Tačiau net ir šis „geležinis“ augalas turi savo Achilo kulną – jo lapų geltimas dažniausiai yra pirmasis ir rimčiausias pagalbos šauksmas. Nors daugelis augintojų mano, kad geltonuojantys lapai rodo sausrą, ir skuba augalą laistyti, botanikai įspėja, kad šio augalo fiziologija yra unikali ir jis reaguoja į aplinką kitaip nei dauguma lapinių gėlių. Dažniausiai problema slypi po žeme – šaknyse, kurias mes nematome. Šiame straipsnyje išanalizuosime 4 dažniausias priežastis, kodėl jūsų zamiokulkas keičia spalvą, ir pateiksime konkrečius gelbėjimo planus.
Trumpai
Zamiokulko geltonavimas yra galvosūkis, kurį išspręsti padeda dirvožemio patikrinimas. Jei žemė šlapia - tai puvinys (būtina džiovinti), jei žemė sausa ir augalas stovi saulėje - tai nudegimas. Svarbiausia taisyklė auginant šį augalą: geriau pamiršti palaistyti, nei palaistyti per daug.
1. Perlaistymas ir šaknų puvinys
Tai yra absoliuti „numeris vienas“ zamiokulkų žudikė, sukelianti masinį lapų geltimą. Mičigano valstijos universiteto (MSU) ekspertai aiškina, kad zamiokulkas turi storus, bulves primenančius šakniastiebius (rizomas), kurie kaupia didžiules vandens atsargas. Kai žemė nuolat drėgna, šios rizomos pradeda pūti, o augalas paradoksaliai nebegauna vandens, nes pažeistos šaknys nebegali jo siurbti. Dėl to apatiniai lapai arba ištisi stiebai tampa ryškiai geltoni, minkšti ir vandeningi, o ne sausi. Jei pajudinus tokį stiebą jis lengvai išsitraukia iš žemės su visu pagrindu – tai neabejotinas puvinio požymis.
Sprendimas: nedelsdami nutraukite laistymą ir leiskite žemei visiškai išdžiūti. Jei situacija blogėja, išimkite augalą iš vazono, nupjaukite visas gleivėtas, rudas šaknis bei rizomas ir persodinkite į sausą kaktusų žemę.
2. Natūralus senėjimas (ciklas)
Pamatę geltoną lapą, ne visada turėtumėte panikuoti – kartais tai yra visiškai natūralus augalo gyvenimo procesas. Ajovos valstijos universiteto sodininkystės skyrius nurodo, kad seniausi zamiokulko stiebai ilgainiui natūraliai miršta, kad užleistų vietą naujiems ūgliams. Tokiu atveju gelsta tik vienas ar du patys seniausi, išoriniai stiebai, o likusi augalo dalis atrodo visiškai sveika, žalia ir leidžia naujas atžalas. Šis procesas vyksta labai lėtai – lapas gali gelsti kelias savaites, kol galiausiai paruduoja ir sudžiūsta. Tai nėra liga, o tiesiog biologinis atsinaujinimas.
Sprendimas: nieko daryti nereikia – leiskite stiebui visiškai nudžiūti, kad augalas atsiimtų visas maistines medžiagas, ir tada jį nupjaukite prie pat žemės aštriu peiliu.
3. Tiesioginiai saulės spinduliai (nudegimas)
Nors zamiokulkai mėgsta šviesą, jie natūraliai auga Afrikos savanų krūmynų pavėsyje, todėl tiesioginė vidurdienio saulė jiems yra pavojinga. Misūrio botanikos sodo duomenimis, perkėlus augalą į tiesioginę saulėkaitą, lapai patiria chlorozę ir nudegimus. Nudegę lapai tampa ne ryškiai geltoni, o veikiau išblyškę, balkšvai gelsvi arba pilkšvi, kartais su rudomis, sausomis dėmėmis tose vietose, kur krito saulės spinduliai. Tai dažnai nutinka pavasarį, kai augalas staiga pernešamas ant pietinės palangės arba į lauko terasą be pratinimo. Pažeisti lapai niekada nebeatgaus žalios spalvos.
Sprendimas: perkelkite augalą toliau nuo lango arba užtraukite dieninę užuolaidą, kad šviesa būtų išsklaidyta. Nudegusius stiebus galima palikti, jei jie nėra visiškai sunykę, arba nupjauti dėl estetikos.
4. Maistinių medžiagų trūkumas
Jei zamiokulkas auga tame pačiame vazone daug metų, jo rizomos gali užimti visą tūrį, praktiškai nepalikdamos vietos dirvožemiui. Floridos universiteto (IFAS) mokslininkai pabrėžia, kad azoto trūkumas pasireiškia bendru, tolygiu viso augalo pašviesėjimu ar lengvu geltimu, o lapų gyslos gali išlikti žalios. Skirtingai nuo perlaistymo, šiuo atveju lapai išlieka stangrūs, nekrenta, bet augalas nustoja augti ir atrodo „pavargęs“. Tai lėtinis procesas, rodantis, kad augalas išnaudojo visus substrate buvusius resursus ir dabar badauja.
Sprendimas: patikrinkite šaknis – jei vazonas deformuotas nuo šaknų spaudimo, būtina augalą persodinti į šiek tiek didesnį indą su šviežiu substratu. Jei persodinti negalite, pradėkite reguliariai tręšti lapiniams augalams skirtomis trąšomis (naudokite pusę rekomenduojamos normos).
