Pinigų medis (Zamioculcas zamiifolia) dažnai pristatomas kaip „neužmušamas“ augalas, idealiai tinkantis pradedantiesiems, tačiau tai nėra visiška tiesa. Nors jis pakenčia sausrą ir pavėsį, zamiokulkas yra itin neatsparus specifinėms grybelinėms ir bakterinėms infekcijoms, kurias dažniausiai sukelia netinkama priežiūra. Augintojai dažnai pastebi, kad augalo stiebai suglemba, o ant lapų atsiranda keistų darinių, tačiau nesupranta, ar tai vabzdžiai, ar liga. Botanikai pabrėžia, kad šio augalo sveikata tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio drėgmės – drėgna aplinka yra pagrindinis patogenų katalizatorius. Šiame straipsnyje aptarsime 5 pagrindines problemas – nuo šaknų puvinio iki klastingų kenkėjų – ir pateiksime būdus joms įveikti.

1. Šaknų ir stiebagumbių puvinys

Tai yra pati dažniausia ir pavojingiausia zamiokulkų liga, kurią dažniausiai sukelia Phytophthora genties grybeliai. Floridos universiteto (IFAS) mokslininkai nurodo, kad šis puvinys atsiranda dėl perteklinės drėgmės, kuri neleidžia šaknims kvėpuoti. Ligos požymiai dažniausiai pastebimi per vėlai: apatiniai lapai staiga pagelsta, o stiebai ties pagrindu tampa minkšti, vandeningi ir lengvai atsiskiria nuo gumbų. Ištraukus augalą iš vazono, jaučiamas nemalonus pelėsio kvapas, o stori, bulves primenantys šakniastiebiai būna rudi ir glitūs. Jei puvinys pažeidė visą šaknų sistemą, augalą išgelbėti praktiškai neįmanoma, nes infekcija greitai plinta vidiniais augalo indais.

Sprendimas: nedelsdami išimkite augalą, nupjaukite visas pažeistas šaknis iki sveiko audinio ir pabarstykite pjūvius cinamonu arba anglimi; persodinkite į visiškai sausą kaktusų substratą ir nelaistykite bent 10 dienų.

2. Bakterinis minkštasis puvinys

Ši liga skiriasi nuo grybelinio puvinio savo agresyvumu ir dažniausiai yra sukeliama Erwinia bakterijų. Pensilvanijos valstijos universiteto augalų patologai įspėja, kad bakterinis puvinys paverčia augalo audinius skysta, dvokiančia mase vos per kelias dienas. Infekcija dažniausiai patenka per mechaninius pažeidimus arba įpjovimus, todėl dažnai pasireiškia po netinkamo dauginimo ar persodinimo. Būdingiausias požymis – stiebas ne tiesiog džiūsta, bet virsta „koše“, kuri skleidžia stiprų, specifinį žuvies kvapą. Deja, bakterinėms ligoms veiksmingų cheminių vaistų kambariniams augalams nėra, todėl prevencija yra vienintelis kelias.

Sprendimas: jei pažeista tik dalis augalo, skubiai pašalinkite sergančius stiebus su dideliu sveiko audinio rezervu ir dezinfekuokite įrankius spiritu; jei pažeistas visas augalas, jį geriausia sunaikinti, kad neužkrėstumėte kitų gėlių.

3. Skydamariai (rudi gumbeliai)

Jei ant lapų ar stiebų pastebėjote mažus, kietus, rudus gumbelius, kuriuos galima nukrapštyti nagu, tai yra skydamariai. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) apibūdina šiuos kenkėjus kaip siurbiančius vabzdžius, kurie slepiasi po vaškiniu skydu, todėl daugelis insekticidų jų neįveikia. Jie siurbia augalo sultis, todėl lapai pradeda gelsti, praranda blizgesį, o ant augalo ir aplink jį atsiranda lipnus skystis (lipčius). Šis lipčius yra pavojingas, nes ant jo gali įsiveisti suodligė – grybelis, padengiantis lapus juodomis apnašomis, kurios blokuoja fotosintezę. Zamiokulkai yra ypač mėgstami šių kenkėjų dėl savo sultingų lapų.

Sprendimas: mechaninis valymas yra efektyviausias – nuvalykite kiekvieną lapą ir stiebą vatos diskeliu, pamirkytu spirite arba degtinėje. Kartokite procedūrą kas 5-7 dienas, kol kenkėjų nebeliks.

4. Miltuotieji skydamariai (balti pūkai)

Tai artimi skydamarių giminaičiai, kurie atrodo kaip maži, balti vatos gumulėliai, dažniausiai besislepiantys lapų pažastyse ar stiebų apačioje. Kalifornijos universiteto (UC IPM) kenkėjų kontrolės programa nurodo, kad miltuotieji skydamariai silpnina augalą ir stabdo jo augimą. Dažnai augintojai supainioja juos su pelėsiu ar grybeliu dėl jų pūkuotos išvaizdos. Jie yra labai judrūs ir greitai plinta nuo vieno augalo ant kito, todėl pastebėjus bent vieną „vatos gumulėlį“, būtina izoliuoti augalą. Kenkėjai išskiria toksinus į augalo audinius, todėl lapai gali deformuotis ir susisukti.

Sprendimas: nuplaukite augalą po stipria dušo srove (uždengę vazono žemę), kad fiziškai pašalintumėte kenkėjus. Likusius vabzdžius patepkite insekticidiniu muilu arba neemo aliejumi.

5. Voratinklinės erkės

Nors zamiokulkai dažnai auginami sausame ore, būtent tokia aplinka yra ideali voratinklinėms erkėms. Kolorado valstijos universiteto specialistai aiškina, kad erkės yra mikroskopiniai voragyviai, kuriuos sunku pastebėti plika akimi, kol žala netampa akivaizdi. Požymiai: lapai praranda sodrią žalią spalvą, tampa pilkšvi arba taškuoti, o tarp lapkočių galima pamatyti plonus voratinklius. Erkės greitai dauginasi karštoje ir sausoje aplinkoje, pavyzdžiui, žiemą šalia radiatorių. Stipriai pažeistas zamiokulkas pradeda mesti lapus ir nustoja auginti naujus ūglius.

Sprendimas: padidinkite oro drėgmę aplink augalą reguliariai jį purkšdami vandeniu. Kovai naudokite akaricidus (preparatus nuo erkių) arba tiesiog dažnai plaukite augalą po dušu, nes erkės nekenčia drėgmės.

Kodėl geltonuoja pinigų medžio lapai? Aptariame perlaistymą, natūralų senėjimą, šviesos nudegimus ir maisto medžiagų trūkumą: Zamiokulko lapai geltonuoja? 4 priežastys ir sprendimai