Gumbiniai salierai (Apium graveolens var. rapaceum), 5 taisyklės sėkmingam startui

Gumbinis salieras yra viena ilgiausios vegetacijos daržovių mūsų klimato zonoje - nuo sėjos iki derliaus nuėmimo jam prireikia net 150-190 dienų. Dėl šios priežasties sėja tiesiai į lauką Lietuvoje yra neįmanoma, o vėlavimas pasėti daigus net porą savaičių gali lemti, kad rudenį vietoj didelio gumbo turėsite tik „teniso kamuoliuką“. Štai 5 agronominiai principai, kurių būtina laikytis sėjant šį pavasarį.

Trumpai

Sėkite vasarį (ne vėliau kovo), sėklas barstykite paviršiuje (reikia šviesos), saugokite daigus nuo šalčio (kad neišžydėtų) ir niekada neleiskite žemei išdžiūti.

1. Sėjos laikas - vasario startas

Kadangi salierai auga itin lėtai (pirmosiomis savaitėmis atrodo, kad jie apskritai nejuda), sėjos laikas yra kritinis faktorius. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) rekomenduoja gumbinius salierus sėti vasario viduryje arba vėliausiai kovo pradžioje, kad augalas spėtų suformuoti pakankamą lapiją iki vasaros saulėgrįžos. Šiandien, sausio 20 d., sėti dar šiek tiek anksti (nebent turite profesionalias lempas), nes peraugę daigai vėliau patiria stresą, tačiau vasario 10–20 dienos bus idealus laikas. Jei pasėsite balandį, gumbas paprasčiausiai nespės užaugti iki šalnų, nes didžiausią masę salieras priaugina būtent rudenį, turėdamas stiprią, nuo pavasario išvystytą šaknų sistemą.

2. Šviesos poreikis - sėklos paviršiuje

Tai yra dažniausia nesėkmės priežastis - salierų sėklos, kaip ir daugelio smulkių augalų, yra fotoblastinės, t. y. joms dygimui būtina šviesa. Masačusetso universiteto (UMass Amherst) šiltnamių gidas įspėja, kad salierų sėklų jokiu būdu negalima užkasti žemėmis; jas reikia tik paberti ant drėgno substrato ir lengvai prispausti. Jei sėklas užbersite durpėmis, jos pereis į ramybės būseną ir gali nesudygti. Sėjos indelį būtina uždengti stiklu arba plėvele, kad būtų išlaikyta drėgmė, ir pastatyti pačioje šviesiausioje vietoje. Dygimas gali užtrukti ilgai – nuo 14 iki 21 dienos, todėl būkite kantrūs ir neišmeskite sėjos indelio per anksti.

3. Šilumos režimas

Salierai turi genetinį mechanizmą, vadinamą vernalizacija – jei jaunas daigas gauna šalčio, jis „galvoja“, kad žiema jau praėjo, ir pradeda žydėti, užuot auginęs gumbą. Kornelio universiteto agronomai pabrėžia, kad daigų auginimo metu temperatūra neturi nukristi žemiau 13–15 °C ilgiau nei 10 dienų, kitaip augalas pereis į generatyvinę fazę (formuos žiedyną). Dėl šios priežasties salierų daigų negalima per anksti nešti į nešildomą šiltnamį ar balkoną pavasarį, kol naktys dar vėsios. Sėkloms dygti reikalinga apie 20–22 °C temperatūra, o jau sudygusiems daigams idealu palaikyti stabilią 18 °C šilumą be staigių svyravimų.

4. Pikavimas - šaknų apsauga

Nors salierų daigai atrodo labai gležni, jie nemėgsta konkurencijos, todėl juos būtina pikuoti, kai pasirodo pirmieji tikrieji lapeliai. Pensilvanijos valstijos universiteto (PennState) ekspertai pataria persodinant daigus į atskirus indelius stengtis nepažeisti pagrindinės šaknies, nes jos trauma gali lemti „šakotą“ gumbą (kai vietoj vieno gražaus gumbo užauga „barzda“ iš daugybės smulkių šaknų). Pikuojant svarbu daigą sodinti tokiame pačiame gilyje, kokiame jis augo – neužkasti augimo taško („širdelės“), nes tai gali sukelti puvinį. Geriausia naudoti kasetes arba atskirus indelius, kad vėliau, sodinant į lauką, šaknų sistema būtų kuo mažiau judinama.

5. Drėgmė

Salieras kilęs iš drėgnų vietovių, todėl jis visiškai netoleruoja sausros – net trumpas substrato išdžiūvimas daigų stadijoje gali sustabdyti augimą negrįžtamai. Mičigano valstijos universiteto (MSU) tyrimai rodo, kad vandens stresas ankstyvoje stadijoje yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl salierų gumbai vėliau būna kieti, plaušingi arba tuščiaviduriai. Daigus reikia laistyti reguliariai, neleidžiant žemei išdžiūti, bet vengiant užmirkimo, kad neprasidėtų „juodoji kojelė“. Kai daigai paauga, rekomenduojama juos kartais palieti silpnu boro trąšų tirpalu, nes salierai yra viena iš nedaugelio daržovių, jautrių šio mikroelemento trūkumui (tai apsaugo nuo gumbo vidinio pajuodavimo).