Ropinis kopūstas, dažniau vadinamas kaliarope (Brassica oleracea var. gongylodes), yra viena labiausiai neįvertintų daržovių Lietuvoje, nors ji atrodo kaip mažas „Sputnik“ palydovas. Tai nėra šakniavaisis, kaip daugelis mano, o smarkiai sustorėjęs stiebas, kuris skoniu primena švelnų kopūsto kotą, bet yra daug sultingesnis ir saldesnis. Ši daržovė yra tikras išsigelbėjimas sodininkams, nes ji auga labai greitai (apie 55–60 dienų) ir yra atspari vėsiam orui, todėl derlių galima imti du kartus per sezoną. Be to, ji yra tikra vitaminų bomba, kurią galima valgyti tiek žalią, tiek termiškai apdorotą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip neužauginti „medinės“ kaliaropės ir ką skanaus iš jos pagaminti.

Auginimas - pavasarinis ir rudeninis derlius

Kaliaropė yra vėsių orų daržovė, kuri karštą vasarą greitai sumedėja, todėl geriausia ją auginti pavasarį arba rudenį. Minesotos universiteto sodininkystės centras rekomenduoja sėti kaliaropes ankstyvą pavasarį (balandį) po danga arba liepos viduryje rudeniniam derliui. Sėklos sudygsta greitai, o daigus reikia retinti, paliekant apie 10–15 cm tarpus, kad stiebagumbiai turėtų vietos plėstis. Rudeninis derlius dažniausiai būna kokybiškesnis ir saldesnis, nes bręsta vėstant orams, be to, tokios kaliaropės geriau laikosi žiemą rūsyje. Svarbu nelaikyti jų lysvėje per ilgai – geriausios yra teniso kamuoliuko dydžio (apie 5–8 cm skersmens) daržovės.

Drėgmės svarba

Didžiausia problema auginant kaliaropes yra jų tekstūra – jei trūksta vandens, jos tampa kietos, plaušingos ir neskanios. Kornelio universiteto agronomai pabrėžia, kad kaliaropėms būtina nuolatinė, tolygi drėgmė visą augimo periodą, kitaip augalas patiria stresą ir pradeda formuoti kietą ląstelieną. Siekiant išlaikyti drėgmę, dirvą aplink augalus rekomenduojama mulčiuoti žole arba šiaudais – tai ne tik sulaiko vandenį, bet ir neleidžia augti piktžolėms, kurios konkuruotų dėl maisto medžiagų. Jei vasara sausa, laistyti reikia gausiai bent 2–3 kartus per savaitę. Jei prapjovus daržovę ji atrodo kaip medžio rąstas, vadinasi, laistėte per mažai arba pavėlavote nuimti derlių.

1. Nauda sveikatai: vitamino C čempionė

Nors dažniausiai citrinas laikome vitamino C šaltiniu, kaliaropė jas gerokai lenkia ir yra puikus imuniteto stiprintojas. JAV Žemės ūkio departamento (USDA) duomenimis, viename puodelyje smulkintos kaliaropės yra daugiau nei 100 % rekomenduojamos paros normos vitamino C, kas yra gyvybiškai svarbu kolageno gamybai ir kovai su infekcijomis. Be to, jose gausu kalio, kuris padeda reguliuoti kraujospūdį, ir maistinių skaidulų, gerinančių virškinimą bei suteikiančių sotumo jausmą. Tai labai mažai kalorijų turinti daržovė (apie 36 kcal/100 g), todėl ji idealiai tinka metantiems svorį. Taip pat joje yra gliukozinolatų – junginių, kurie siejami su vėžio prevencija.

2. Kaip valgyti žalią: paruošimas ir užkandžiai

Skaniausia kaliaropė yra šviežia, tačiau daugelis daro klaidą netinkamai ją nulupdami. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pataria būtinai nulupti ne tik ploną viršutinę odelę, bet ir po ja esantį kietą, plaušingą sluoksnį, kol pasieksite traškų ir sultingą vidų. Supjaustyta griežinėliais ar lazdelėmis, ji yra puikus, traškus užkandis, kurį galima mirkyti į humusą ar jogurtinį padažą vietoj krekerių. Iš tarkuotos kaliaropės gaminamos nuostabios salotos (pvz., su morkomis ir obuoliais), kurios yra daug švelnesnės nei kopūstų salotos. Skonis primena ridikėlio aštrumo ir kopūsto saldumo derinį.

3. Kaip valgyti termiškai apdorotą: sriubos ir lapai

Daugelis išmeta kaliaropių lapus, tačiau jie yra valgomi ir paruošiami taip pat, kaip lapiniai kopūstai (kale) arba špinatai. Kulinarijos ekspertai rekomenduoja jaunus lapus dėti į salotas, o didesnius – troškinti svieste arba dėti į sriubas, nes juose gausu geležies. Pačius stiebagumbius galima kepti orkaitėje (supjausčius kubeliais su alyvuogių aliejumi), troškinti su grietinėle arba naudoti trintoms sriuboms, kurioms jie suteikia šilkinę tekstūrą. Termiškai apdorota kaliaropė praranda aštrumą ir tampa labai saldi, panaši į ropę, bet be specifinio ropės kartumo. Ji puikiai dera troškiniuose su bulvėmis ir morkomis.