Tai, kas prieš 50 metų atrodė kaip geras inžinerinis sprendimas, šiandien tapo ekologiniu galvos skausmu. Muilinė guboja, Lietuvos pajūryje elgiasi kaip agresyvi piktžolė. Štai 3 esminiai faktai, kodėl pasikeitė jos statusas.

Trumpai

Muilinė guboja nebėra saugoma - tai invazinis augalas. Skinkite jos žiedus drąsiai, kad neleistumėte plisti sėkloms, bet nesitikėkite lengvai ją išrauti dėl galingos šaknies.

1. Šaknų sistema - stebuklas ir pražūtis

Pagrindinė priežastis, kodėl guboja buvo atvežta iš Pietų Europos ir Azijos stepių, yra jos fenomenali šaknų sistema.

  • Faktas: Lietuvos invazinių rūšių duomenų bazė nurodo, kad gubojos liemeninė šaknis gali prasiskverbti į 10–15 metrų gylį.
  • Problema: tokia šaknis veikia kaip galingas siurblys. Ji išsiurbia vandenį iš giliųjų sluoksnių, palikdama vietinius augalus (kurių šaknys paviršinės) be drėgmės. Be to, gubojos suformuoja tankius sąžalynus, kurie mechaniškai užgožia retas, tik Baltijos pajūriui būdingas rūšis, pavyzdžiui, pajūrinę zundą ar pajūrinį pelėžirnį.

2. Statuso pasikeitimas: kodėl ją „reikia“ skinti ir rauti?

Ilgą laiką guboja buvo saugoma, nes ji sėkmingai stabdė smėlio pustymą. Tačiau Aplinkos ministerija pakeitė požiūrį pamačiusi, kad kopos tampa negyvomis „gubojų plantacijomis“.

  • Leidimas: dabar šis augalas yra įtrauktas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Tai reiškia, kad ją ne tik galima, bet ir rekomenduojama skinti.
  • Nauda: skindami žiedynus (ypač liepą-rugpjūtį, kol nesubrendo sėklos), jūs sustabdote jos plitimą. Vienas augalas gali subrandinti tūkstančius sėklų, kurias vėjas (augalas yra „ritantis per lauką“ tipo) išnešioja kilometrų spinduliu. Tad parsinešti puokštę namo - geras darbas gamtai.

Kokie invaziniai augalai labiausiai plinta Lietuvoje? Invaziniai augalai, Top 6, keliantys grėsmę Lietuvos gamtai

3. Sunaikinimo sunkumai - kodėl rovimas nepadeda?

Nors skinti žiedus yra naudinga, patį augalą išnaikinti fiziškai yra beveik neįmanoma be sunkiosios technikos.

  • Regeneracija: dėl milžiniškos šaknies, bandymas išrauti guboją rankomis dažniausiai baigiasi nesėkme – šaknis nutrūksta, o iš likusios dalies augalas atželia dar tankesnis (miegančių pumpurų aktyvacija).
  • Rekomendacija: Kuršių nerijos nacionalinis parkas dažnai organizuoja talkas, kurių metu gubojos naikinamos sistemingai. Savo sode (jei auginate kultūrines veisles) būkite atsargūs ir neleiskite jai subrandinti sėklų, o nužydėjusias dalis meskite ne į kompostą, o į buitinių atliekų konteinerį arba sudeginkite, kad sėklos nepatektų į gamtą.

 Šliaužiančioji guboja, tai žemaūgis, kiliminis, visžalis augalas, kilęs iš Europos kalnų.