Vienametė šiušelė (lot. Erigeron annuus) - kodėl invazinė, kaip ją naikinti?

Vienametė šiušelė - tai sparčiai besidauginantis ir vietinėms ekosistemoms didžiulę grėsmę keliantis augalas, kuris vis dažniau užkariauja Lietuvos pievas, pakeles bei dykvietes. Nors iš pirmo žvilgsnio šio augalo žiedai atrodo visai nekaltai, tai yra labai gajus invazinis augalas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines šios rūšies plitimo priežastis ir praktinius kovos metodus.

Kas yra vienametė šiušelė ir kaip ją atpažinti?

Šis astrinių šeimos atstovas gamtoje gali augti kaip vienmetis, dvimetis, o kartais net ir daugiametis augalas. Paprastai jo aukštis svyruoja apie 50-120 cm, bet esant palankioms sąlygoms, stiebas gali išstypti ir iki 150 cm.

Pagrindiniai šios rūšies atpažinimo bruožai: stačias, viršutinėje dalyje gausiai šakojęsis ir retais, trumpais plaukeliais apaugęs stiebas. Apatiniai augalo lapai yra atvirkščiai kiaušiniški bei stambiai dantyti, o stiebo lapai - bekočiai ir lygiakraščiai arba tik šiek tiek dantyti.

Žiedynas susitelkęs į retą viršūninę šluotelę: balti ar šviesiai violetiniai liežuviški žiedai yra išsidėstę dviem ratais, o pačiame centre pūpso geltoni vamzdiški žiedeliai. Augalas gamtoje žydi itin ilgai: nuo birželio mėnesio pradžios iki pat pirmųjų rudens šalnų.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad į šį augalą labai panaši svetimžemė šeriuotoji šiušelė (Erigeron strigosus), kurios skiriamieji požymiai: smulkesni graižai, trumpesni liežuviškieji žiedai ir prie stiebo prigludę plaukeliai.

Kilmė ir paplitimas - nuo gėlynų iki piktžolės

Natūraliai ši rūšis yra paplitusi beveik visoje Šiaurės Amerikoje, išskyrus arktines ir labai sausringas sritis. Į Europos žemyną augalas atkeliavo dar XVII amžiuje, kur iš pradžių buvo vertinamas tiesiog kaip dekoratyvinis augalas. Netrukus, XVIII amžiaus pradžioje Vokietijoje, buvo pastebėti pirmieji sulaukėję individai, kurie, kaip manoma, išplito iš botanikos sodų.

Lietuvoje vienametė šiušelė dar XX amžiaus pradžioje taip pat buvo auginama gėlynuose. Pirmieji sulaukėję augalai mūsų šalyje oficialiai užfiksuoti 1931 metais Kaune, o netrukus rasti ir Vilniuje. Iki devintojo dešimtmečio rūšis Lietuvos teritorijoje buvo gana reta, tačiau vėliau prasidėjo agresyvus jos plitimas. Šiandien augalas yra ypač gausiai išplitęs pietiniuose ir rytiniuose šalies regionuose.

Kodėl vienametė šiušelė yra invazinė ir kokią grėsmę ji kelia?

Į oficialų Invazinių rūšių sąrašą Lietuvos Respublikoje šis augalas įtrauktas 2012 metais. Pagrindinė to priežastis: tiesioginė ir neginčijama žala natūralioms buveinėms.

Vienametė šiušelė gamtoje sėkmingai konkuruoja su vietine flora dėl saulės šviesos, erdvės ir dirvožemyje esančių maisto medžiagų. Apleistose pievose, dykvietėse ar dirvonuose ji gali labai greitai tapti vyraujančiu augalu.

Ypatingą grėsmę aplinkai kelia šio augalo dauginimosi sparta: vienas vienintelis individas per sezoną gali subrandinti nuo 10 000 iki 50 000 sėklų, kurios vėjo pagalba labai lengvai išplatinamos aplinkui.

Vienametės šiušelės naikinimas - efektyviausi metodai

Kovojant su šia invazine rūšimi, labai svarbu pritaikyti tinkamus metodus, atsižvelgiant į užkrėsto ploto dydį. Specifiniai vieno metodo sprendimai gausioms populiacijoms dar nėra sukurti, todėl tenka derinti kelis būdus.

Pavienių augalų šalinimas

Jei teritorijoje pastebėjote vos kelis augalus, pats geriausias sprendimas yra fizinis šalinimas. Pavienius augalus rekomenduojama išrauti iškart, kai tik pradeda skleistis pirmieji graižai. Išrautą biomasę būtina gerai sudžiovinti, o po to ją visiškai saugu panaudoti kompostui.

Gausių populiacijų valdymas

Kai pievos ar ganyklos yra smarkiai užkrėstos, geriausiai tinka šienavimas. Jei šiušelės stiebai su žiedynais iškyla aukščiau už kitų vietinių augalų žiedus, galima pritaikyti selektyvų šienavimą: nupjaunami tik invazinio augalo stiebai, nepažeidžiant likusios floros.

Siekiant visiškai sukontroliuoti gausumą, būtinas dažnas žolės pjovimas: tai daryti reikia ne rečiau kaip kartą per 3 savaites viso vegetacijos sezono metu, kad augalai jokiu būdu nesubrandintų sėklų. Šienavimo laikas ir dažnumas turi būti parenkami nuolat stebint augalijos būklę.

Apleistų dirvonų priežiūra

Apleistose žemėse geriausia taikyti agrotechnines priemones. Geriausias būdas nuslopinti šios piktžolės augimą: žemės įdirbimas ir vienmečių kultūrinių augalų, pavyzdžiui, vasarinių javų, auginimas.

Patarimas efektyviam naikinimui

Atidžiai stebėkite augalo žydėjimo ciklą: patį naikinimą geriausia atlikti pačioje žydėjimo pradžioje, kol sėklos dar nėra subrandintos ir nepradėjo skraidyti ore.

Svarbus įspėjimas sodybų ir žemių savininkams

Šio augalo naikinimas reikalauja didelės kantrybės: dirvožemyje esančios sėklos nepaprastai ilgai išlieka gyvybingos, todėl kontrolė ir naikinimo darbai toje pačioje vietoje privalo būti vykdomi nuolat ir ne trumpiau kaip 5 metus iš eilės.

DUK

Kada Lietuvoje vienametė šiušelė buvo įtraukta į invazinių rūšių sąrašą? 

Oficialiai į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių invazinių rūšių sąrašą šis augalas buvo įrašytas 2012 metais.

Kokiu būdu šis invazinis augalas plinta gamtoje? 

Vienametė šiušelė dauginasi išskirtinai tik sėklomis, o vienas augalas per sezoną jų gali subrandinti net iki 50 000.

Ką reikėtų daryti su išrautais pavieniais šio augalo stiebais?

Išrovus augalus dar pačioje žydėjimo pradžioje, juos reikia kruopščiai sudžiovinti, o tada drąsiai galima naudoti kompostui.

Kiek laiko reikia taikyti naikinimo priemones, norint visiškai išnaikinti šį augalą? 

Kadangi augalo sėklos dirvožemyje ilgai išlaiko savo gyvybingumą, kontrolės ir naikinimo priemones reikia taikyti nuolat ir ne trumpiau kaip 5 metus.

Kuo skiriasi vienametė šiušelė nuo šeriuotosios šiušelės? 

Šeriuotoji šiušelė išsiskiria tuo, kad visos jos dalys yra apaugusios prigludusiais plaukeliais, o žiedų graižai yra smulkesni ir su trumpesniais liežuviškaisiais žiedais.

Kaip geriausia naikinti šiušeles dideliuose, apleistuose dirvonuose? 

Dideliuose plotuose ir dirvonuose efektyviausia taikyti specialias agrotechnines priemones bei toje vietoje auginti vienmečius kultūrinius augalus, ypač vasarinius javus.

Šaltiniai: 

  • https://nerija.lrv.lt/lt/apie-nacionalini-parka/gamta-1/augalija/invaziniai-augalai/vienamete-siusele/
  • https://inva.biip.lt/invazine-rusis/vienamete-siusele/1623/