Nors storalapis (Crassula ovata) yra laikomas vienu atspariausių kambarinių augalų, gebančių išgyventi net ir neprižiūrimas, jis nėra visiškai apsaugotas nuo ligų. Dažnai augintojai pastebi keistas dėmes ant lapų, baltas apnašas ar suminkštėjusį stiebą ir sutrinka, nes nežino, ar tai kenkėjai, ar infekcija. Botanikai pabrėžia, kad dauguma storalapio ligų yra susijusios su netinkama aplinka, kuri atveria kelią grybeliams ir bakterijoms. Šiame straipsnyje apžvelgsime 5 pagrindines ligas, kurios puola šiuos sukulentus, ir pateiksime moksliškai pagrįstus būdus joms įveikti.

Trumpai

Storalapio ligos dažniausiai yra netinkamos priežiūros pasekmė. Pagrindinė taisyklė norint išvengti daugumos čia paminėtų bėdų: leiskite žemei visiškai išdžiūti tarp laistymų ir užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją. Jei pastebėjote ligos požymius, veikite greitai - pašalinkite pažeistas dalis ir izoliuokite augalą nuo kitų.

1. Šaknų ir stiebo puvinys (Fitoftorozė)

Tai pati pavojingiausia ir dažniausia liga, kurią sukelia Phytophthora arba Pythium genties grybeliai, klestintys drėgnoje aplinkoje. Clemson universiteto ekspertai įspėja, kad perlaistymas sukuria idealias sąlygas šiems patogenams daugintis, kurie pirmiausia pažeidžia šaknis, o vėliau keliauja į stiebą. Ligos požymiai išryškėja, kai augalo lapai pradeda vysti, nors žemė yra šlapia, o stiebo pagrindas tampa minkštas, rudas ir gleivėtas. Pažeisti audiniai praranda struktūrą, todėl didelis augalas gali tiesiog nuvirsti nuo savo svorio, nes stiebas suglemba iš vidaus. Jei puvinys pasiekė pagrindinį kamieną, augalą išgelbėti labai sunku.

Sprendimas: nedelsdami išimkite augalą iš vazono ir pašalinkite visas rudas, glitusias šaknis. Persodinkite į naują, sterilų substratą ir nelaistykite bent savaitę; jei stiebas jau pūva, nupjaukite sveiką viršūnę ir įšaknydinkite ją iš naujo.

2. Miltligė (Baltosios apnašos)

Jei ant storalapio lapų pastebėjote baltas, miltus primenančias dėmes, kurios atrodo lyg dulkės, greičiausiai augalą užpuolė miltligė. Kolorado valstijos universiteto specialistai nurodo, kad ši grybelinė liga dažniausiai atsiranda dėl prastos oro cirkuliacijos ir didelės drėgmės, nors temperatūra gali būti ir vėsi. Grybelis padengia lapų paviršių, blokuodamas fotosintezę, todėl ilgainiui lapai gali deformuotis, paruduoti ir nukristi. Skirtingai nei kitos grybelinės ligos, miltligė plinta sausais sporų debesimis, todėl gali greitai užkrėsti šalia esančius augalus. Dažnai ši liga painiojama su dulkėmis ar kalkių nuosėdomis.

Sprendimas: izoliuokite augalą ir užtikrinkite gerą vėdinimą. Nuvalykite lapus drėgna šluoste, o gydymui naudokite fungicidus arba naminį sodos ir vandens tirpalą (1 šaukštelis sodos 1 litrui vandens).

3. Bakterinis minkštasis puvinys

Tai agresyvi liga, kurią sukelia Erwinia bakterijos, ir ji skiriasi nuo grybelinio puvinio savo greičiu bei kvapu. Pensilvanijos valstijos universiteto (Penn State) augalų patologai apibūdina, kad bakterinis puvinys paverčia augalo audinius skysta, nemalonaus kvapo mase. Infekcija dažniausiai prasideda nuo mechaninio pažeidimo ar įpjovimo vietos, per kurią bakterijos patenka į vidų ir pradeda skaidyti ląstelių sieneles. Augalas tiesiog „tirpsta“ akyse – lapai ir stiebai virsta koše per kelias dienas. Deja, cheminės priemonės prieš bakterines infekcijas kambariniams augalams yra mažai veiksmingos.

Sprendimas: jei pažeista tik nedidelė augalo dalis, steriliu peiliu išpjaukite ją su dideliu sveiko audinio rezervu. Jei stiebas suminkštėjo – augalą geriausia sunaikinti, kad neužkrėstumėte kitų gėlių, nes bakterijos yra labai užkrečiamos.

4. Juodasis žiedinis virusas

Nors rečiau pasitaikanti, ši virusinė liga yra specifinė storalapiams ir kitiems sukulentams. Misūrio botanikos sodo duomenimis, virusinė infekcija pasireiškia kaip juodos arba tamsiai rudos žiedinės dėmės apatinėje lapų pusėje. Skirtingai nuo grybelinių ligų, šios dėmės nesiplauna, nėra pūkuotos ir neplinta greitai kaip puvinys, tačiau jos silpnina augalą ir gadina jo estetinį vaizdą. Virusai į augalą dažniausiai patenka per kenkėjus (tripsus, amarus) arba naudojant nesterilius įrankius genėjimo metu. Virusinėmis ligomis sergantys augalai dažnai auga lėčiau ir atrodo skurdžiau.

Sprendimas: vaistų nuo augalų virusų nėra. Jei augalas stiprus, jis gali gyventi su virusu, tačiau geriausia pažeistus lapus pašalinti, o augalą laikyti atokiau nuo kitų, kad virusas neplistų per vabzdžius.

5. Edema (Vandenligė)

Nors techniškai tai nėra infekcinė liga, edema yra fiziologinis sutrikimas, kuris dažnai supainiojamas su grybeliu ar kenkėjais. Ilinojaus universiteto sodininkystės ekspertai aiškina, kad edema atsiranda, kai šaknys sugeria vandenį greičiau, nei lapai spėja jį išgarinti. Dėl susidariusio vidinio slėgio ląstelės lapuose sprogsta, suformuodamos mažus, kietus, kamštinius gumbelius ar pūsleles, dažniausiai apatinėje lapo pusėje. Šie gumbeliai vėliau paruduoja ir atrodo kaip šašai. Tai dažnai nutinka vėsiu, apsiniaukusiu oru, jei augalas gausiai paliejamas.

Sprendimas: tai nepagydoma (šašai liks), bet lengvai sustabdoma problema. Sureguliuokite laistymą - laistykite tik rytais, kai numatoma saulėta diena, ir sumažinkite drėgmę, kai oras vėsus ir debesuotas.

Sužinokite, kodėl storalapis (pinigų medis) meta lapus. Aptariame laistymo klaidas, šviesos trūkumą, kenkėjus ir temperatūros šoką: Storalapis meta lapus? 5 priežastys ir sprendimai