Tikrasis storalapis (Crassula ovata), dažniau vadinamas pinigų medžiu, yra vienas ištvermingiausių kambarinių augalų, simbolizuojantis turtą ir sėkmę. Tačiau net ir šis, iš pažiūros „neužmušamas“ sukulentas, kartais pradeda masiškai mesti savo mėsingus lapus, sukeldamas šeimininkams paniką. Nors augintojai dažnai mano, kad augalui trūksta vandens, ir griebiasi laistytuvo, botanikai įspėja, kad priežastys dažniausiai slypi kitur. Lapų kritimas yra augalo gynybinė reakcija į stresą, todėl norint išgelbėti augalą, svarbu tiksliai diagnozuoti problemą. Šiame straipsnyje aptarsime 5 dažniausias priežastis, kodėl byra storalapis, ir pateiksime moksliškai pagrįstus sprendimus.

Trumpai

Storalapis yra kantrus augalas, kuris dažniausiai atleidžia klaidas, tačiau lapų metimas yra pagalbos šauksmas. Pirmiausia patikrinkite drėgmę: jei žemė šlapia - džiovinkite, jei sausa - liekite. Jei laistymas tinkamas, įvertinkite, ar augalui netrūksta šviesos ir ar jis nestovi skersvėjyje. Sureguliavus šiuos faktorius, jūsų pinigų medis vėl sužaliuos.

1. Perlaistymas ir šaknų puvinys

Tai yra absoliuti „numeris vienas“ priežastis, dėl kurios storalapiai praranda lapus. Kaip ir visi sukulentai, storalapiai savo lapuose ir stiebuose kaupia vandens atsargas, todėl Clemson universiteto ekspertai pabrėžia, kad perteklinė drėgmė šiems augalams yra daug pavojingesnė nei sausra. Kai žemė nuolat šlapia, šaknys negauna deguonies ir pradeda pūti, o sutrikus šaknų veiklai, augalas paradoksaliai nebegali pasisavinti vandens. Dėl to lapai tampa minkšti, tarsi vandeningi, pagelsta ir galiausiai nukrenta vos palietus. Puvinys gali greitai išplisti į stiebą, todėl delsti negalima.

Sprendimas: nedelsdami patikrinkite žemę - jei ji šlapia, nutraukite laistymą, kol substratas visiškai išdžius. Jei situacija kritinė (lapai byra masiškai), išimkite augalą iš vazono, nupjaukite supuvusias šaknis ir persodinkite į sausą, kaktusams skirtą žemę.

2. Šviesos trūkumas

Storalapiai yra kilę iš Pietų Afrikos saulėtų regionų, todėl jiems gyvybiškai reikalinga ryški šviesa, kad išlaikytų kompaktišką formą ir sveikus lapus. Royal Horticultural Society (RHS) nurodo, kad trūkstant šviesos augalas pradeda mesti lapus, ypač apatinius, nes bando taupyti energiją viršūnėms, kurios stiebiasi link šviesos šaltinio. Augalas tampa ištįsęs, tarpai tarp lapų padidėja, o patys lapai praranda sodrią žalią spalvą ir blizgesį. Tai dažna problema žiemą, kai dienos trumpos, o augalas stovi toli nuo lango.

Sprendimas: perkelkite storalapį ant pietinės arba pietvakarinės palangės, kur jis gautų bent 4-6 valandas tiesioginės saulės (tik saugokite nuo kaitriausios vidurdienio saulės vasarą). Žiemą, jei natūralios šviesos labai trūksta, apsvarstykite papildomą apšvietimą fitolempomis.

3. Sausra (dehidratacija)

Nors storalapiai pakenčia sausrą, visiškas ir ilgalaikis vandens nebuvimas taip pat sukelia lapų kritimą, nors mechanizmas skiriasi nuo perlaistymo. Viskonsino-Madisono universiteto sodininkystės skyrius aiškina, kad augalas meta senesnius lapus, kad išsaugotų drėgmę gyvybiškai svarbiems naujiems ūgliams. Prieš nukrisdami dėl sausros, lapai dažniausiai susiraukšlėja, suplonėja ir tampa panašūs į džiovintus vaisius. Tai dažnai nutinka vasarą, kai augalas intensyviai auga ir garina vandenį, o šeimininkai pamiršta jį palaistyti mėnesį ar ilgiau.

Sprendimas: jei žemė „kieta kaip akmuo“, o lapai susiraukšlėję, atlikite laistymą. Geriausia vazoną įstatyti į dubenį su vandeniu ir leisti žemei prisigerti drėgmės, o vėliau perteklių nupilti; lapai turėtų atsistatyti per kelias dienas.

4. Temperatūros šokas ir skersvėjai

Daugelis augintojų nežino, kad storalapiai yra jautrūs staigiems temperatūros pokyčiams, nors bendrai yra ištvermingi. Misūrio botanikos sodas įspėja, kad staigūs temperatūros svyravimai ar šalti skersvėjai sukelia augalui stresą, dėl kurio jis gali numesti visiškai sveikai atrodančius žalius lapus. Tai dažnai nutinka žiemą, kai augalas stovi ant palangės virš karšto radiatoriaus arba, priešingai - yra veikiamas šalto oro srauto atidarius langą vėdinimui. Augalui nepatinka, kai „kojos“ (šaknys) šąla, o „galva“ kaista, arba atvirkščiai.

Sprendimas: patraukite augalą nuo atvirų langų, durų ar oro kondicionierių srautų. Įsitikinkite, kad vazonas nestovi tiesiai ant įkaitusio radiatoriaus arba ant ledinės palangės (padėkite po vazonu medinę ar kamštinę atramą izoliacijai).

5. Kenkėjai (miltuotieji skydamariai)

Kartais lapų kritimas yra ne fiziologinė problema, o kenkėjų atakos rezultatas, kurį sunku pastebėti plika akimi. Kalifornijos universiteto (UC IPM) kenkėjų kontrolės programa nurodo, kad miltuotieji skydamariai yra vieni dažniausių storalapių priešų. Šie maži, balti, į vatą panašūs vabzdžiai slepiasi lapų pažastyse ir siurbia augalo sultis, išskirdami lipnų skystį. Dėl jų veiklos lapai deformuojasi, pagelsta ir nukrenta, o augalas nustoja augti. Jei ant lapų matote baltus pūkelius ar lipnias dėmes, tai rimtas signalas.

Sprendimas: apžiūrėkite lapų sandūras ir apatines puses. Jei radote kenkėjų, valykite juos vatos tamponėliu, pamirkytu spirite, arba naudokite insekticidinį muilą (būkite atsargūs, nes storalapiai jautrūs stipriems chemikalams).

Kodėl serga storalapis? Aptariame šaknų puvinį, miltligę, bakterines infekcijas ir virusus. Sužinokite, kaip atpažinti ligas ir gydyti pinigų medį: Storalapio ligos, 5 požymiai, kad augalas serga