Cilindrinė plaušenė (Luffa cylindrica)

Cilindrinė plaušenė (lot. Luffa cylindrica), dažnai vadinama tiesiog lufa arba augaline kempine, yra itin įdomus moliūginių šeimos augalas. Ši greitai auganti, šilumamėgė liana suformuoja ilgus, stambius stiebus ir didelius širdies formos lapus. Vasarą augalas pasipuošia ryškiai geltonais žiedais, iš kurių vėliau užsimezga agurkus ar cukinijas primenantys vaisiai. Jauni, dar neperaugę plaušenės vaisiai yra valgomi ir Azijos virtuvėje dažnai naudojami troškiniams ar sriuboms gardinti. Tačiau labiausiai šis augalas vertinamas dėl subrendusių vaisių, kurių viduje susiformuoja tvirtas, tinklinis skaidulų karkasas, puikiai tinkantis natūralioms kūno ar buities kempinėms gaminti.

Kadangi plaušenės vegetacijos periodas yra labai ilgas, jos sėklas būtina sėti kuo anksčiau, geriausia vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Prieš sėją sėklas rekomenduojama parą pamirkyti šiltame vandenyje, kad greičiau sudygtų. Daigai auginami šiltoje ir šviesioje patalpoje, atskiruose vazonėliuose, nes augalas labai nemėgsta šaknų draskymo. Į nuolatinę vietą, geriausia į šiltnamį, daigai sodinami tik gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, kai visiškai praeina šalnų pavojus. Sodinant lauke, būtina parinkti pačią šilčiausią, saulėčiausią ir nuo vėjų apsaugotą vietą prie tvirtos atramos.

Plaušenė turi labai jautrią šaknų sistemą, todėl klasikinis persodinimas plikomis šaknimis jai yra visiškai netinkamas. Daigus iš mažesnių vazonėlių į didesnius ar į nuolatinę augimo vietą reikia perkelti itin atsargiai, kartu su visu žemės gniužulu. Jei šaknys pažeidžiamos, augalas gali ilgai skursti, nustoti augti ar netgi visiškai žūti. Geriausia sėklas sėti iškart į didesnius, suyrančius durpių puodelius, kuriuos vėliau galima sodinti tiesiai į gruntą. Persodinus augalą būtina gausiai palaistyti šiltu vandeniu ir kurį laiką pasaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Ši egzotinė liana auga labai sparčiai ir užaugina didelę žaliąją masę bei stambius vaisius, todėl jai reikia daug maisto medžiagų. Tręšti pradedama praėjus porai savaičių po daigų pasodinimo į nuolatinę vietą. Pirmoje vasaros pusėje augalui labiausiai reikia azoto, todėl tinka organinės trąšos, pavyzdžiui, atskiestas dilgėlių ar mėšlo raugas. Pradėjus megztis žiedams ir vaisiams, pereinama prie trąšų, kuriose gausu kalio ir fosforo, kad vaisiai greičiau bręstų. Tręšiama reguliariai, kas savaitę ar dvi, laistant tiesiai po šaknimis ir vengiant trąšų patekimo ant lapų.

Norint sulaukti kokybiškų vaisių ir kempinių mūsų trumpą vasarą, plaušenę būtina teisingai formuoti. Kadangi augalas linkęs labai smarkiai šakotis, rekomenduojama palikti tik vieną ar du pagrindinius stiebus, o visus kitus šoninius ūglius reguliariai šalinti. Ant vieno augalo geriausia palikti ne daugiau kaip 3-5 vaisius, kad jie spėtų visiškai subręsti iki rudens šalčių. Kai užsimezga pakankamas vaisių kiekis, pagrindinio stiebo viršūnė nugnybiama, taip sustabdant tolesnį augimą į ilgį. Taip pat viso sezono metu reikėtų iškarpyti senus, pageltusius ar ligotus lapus, siekiant pagerinti oro cirkuliaciją.

Lietuvoje cilindrinė plaušenė auginama išskirtinai tik kaip vienmetis augalas, nes ji visiškai nepakenčia net menkiausio šalčio. Rudenį, artėjant pirmosioms šalnoms, visus vaisius būtina nuskinti, net jei jie atrodo dar ne visai subrendę. Nuskintus nevisiškai prinokusius vaisius galima pabaigti džiovinti šiltoje, sausoje patalpoje, kur jie palaipsniui paruduos ir išsausės. Pats augalas po derlious nuėmimo ar pirmųjų šalnų nuraunamas ir sudeginamas arba išmetamas į kompostą. Iš subrendusių vaisių išimtos sėklos puikiai tiks kitų metų sėjai, jas per žiemą reikia laikyti sausoje vietoje.

Plaušenei reikia labai daug drėgmės, ypač aktyvaus augimo ir vaisių mezgimo metu. Žemė aplink augalą turi būti nuolat drėgna, tačiau jokiu būdu nepermerkta, kad nepradėtų pūti šaknys. Laistyti būtina tik šiltu, pastovėjusiu vandeniu, nes nuo šalto vandens augalas patiria stresą ir gali numesti užmegztus vaisius. Karštomis vasaros dienomis šiltnamyje laistyti gali tekti net ir kasdien, geriausia tai daryti pirmoje dienos pusėje. Žemės paviršių labai naudinga apmulčiuoti šiaudais ar nupjauta žole, kad drėgmė neišgaruotų per greitai.

Pagrindinis ir praktiškai vienintelis cilindrinės plaušenės dauginimo būdas yra sėklomis. Kadangi mūsų vasaros per trumpos pilnam sėklų subrendimui atvirame grunte, sėklų geriausia gauti iš šiltnamyje augintų, visiškai rudų ir išdžiūvusių vaisių. Sėklos yra didelės, juodos ir plokščios, jas išlupti iš subrendusios lufos kempinės labai lengva. Tinkamai laikomos sėklos išlaiko daigumą net kelerius metus. Bandymai dauginti augalą auginiais paprastai būna nesėkmingi ir neverti pastangų dėl trumpo vegetacijos sezono.

Nors plaušenė yra gana atspari, šiltnamiuose ją dažnai puola tipinės moliūginių augalų ligos. Esant didelei drėgmei ir prastam vėdinimui, lapus gali padengti baltas miltligės apnašas, kuris stabdo augalo vystymąsi. Taip pat galimas šaknų puvinys, jei dirva nuolat perlaistoma ir šalta. Iš kenkėjų didžiausią žalą daro voratinklinės erkės ir baltasparniai, kurie mėgsta įsikurti apatinėje lapų pusėje. Prevencijai būtina nuolat vėdinti šiltnamį, neperlaistyti ir reguliariai apžiūrėti lapus, laiku panaudojant biologinius ar cheminius preparatus.

Plaušenės sėklų pastaraisiais metais galima rasti daugelyje sodo prekių ir sėklų parduotuvių, dažnai jos būna pažymėtos kaip augalinė kempinė. Ieškant sėklų, verta atkreipti dėmesį į pakelius egzotinių augalų skyriuose arba užsisakyti internetu iš specializuotų tiekėjų. Pavasarį turguose kartais galima aptikti ir jau paaugintų daigų, kuriuos siūlo daržovių augintojai. Perkant daigus, svarbu rinktis tvirtus, neištįsusius augalus su ryškiai žaliais lapais ir sveikomis viršūnėlėmis. Patariama pirkti sėklas ir daigus pavasario pradžioje, kad spėtumėte laiku pasodinti.

Lufos kempinių gamyba namuose yra labai įdomus ir įtraukiantis procesas. Vaisiams visiškai subrendus ir parudavus, nulupama trapi išorinė žievelė, atidengiant plaušų tinklą. Tuomet iškratomos juodos sėklos, o pati kempinė gerai išplaunama vandenyje ir išdžiovinama saulėje. Tokios natūralios kempinės yra puiki, ekologiška alternatyva sintetinėms kempinėms, jos tinka tiek kūno prausimui, tiek indų plovimui. Jas naudojant oda švelniai nušveičiama, o pačios kempinės biologiškai suyra ir nekenkia aplinkai.