Žioveinis (lot. Antirrhinum)

Žioveinis (lot. Antirrhinum majus) yra populiari vienmetė gėlė, kilusi iš Viduržemio jūros regiono. Vertinamas dėl savo unikalių, vamzdelio formos žiedų, kurie suspaudus iš šonų „prasižioja“. Žiedų spalvų paletė itin plati – nuo baltos, geltonos, oranžinės iki rožinės, raudonos ir violetinės, dažnai būna ir dvispalvių variantų. Priklausomai nuo veislės, žioveiniai gali būti žemaūgiai (tinkami apvadams ir vazonams), vidutinio aukščio arba aukštaūgiai (puikiai tinka skynimui).

Žioveinius galima sėti tiesiai į dirvą arba auginti iš daigų.

• Sėja daigams. Sėklos sėjamos kovo-balandžio mėnesiais į dėžutes patalpoje. Sėklos labai smulkios, todėl jų nereikia užberti žeme, pakanka tik lengvai įspausti į substrato paviršių. Sudygsta per 10-15 dienų 18-20°C temperatūroje. Daigams paaugus, juos reikia pikuoti.
• Sodinimas į lauką. Daigai į lauką sodinami gegužės mėnesį, praėjus šalnų pavojui, 15-30 cm atstumais, priklausomai nuo veislės aukščio.
• Sėja į dirvą. Galima sėti ir tiesiai į lauką balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, bet tuomet žydės vėliau.

Žioveiniai yra vienmečiai augalai, todėl jie nėra persodinami. Rudenį, po stipresnių šalnų, augalai nušąla ir yra pašalinami iš gėlyno. Kartais, esant švelniai žiemai, kai kurie augalai gali peržiemoti ir atželti pavasarį, tačiau dažniausiai auginami kaip vienmečiai.

Žioveiniai nėra labai reiklūs tręšimui, ypač jei auga derlingoje dirvoje. Norint gausesnio žydėjimo, galima tręšti kas 2-4 savaites.

• Tinka kompleksinės trąšos, skirtos žydinčioms gėlėms, su mažesniu azoto (N) ir didesniu fosforo (P) bei kalio (K) kiekiu.
• Pirmą kartą tręšiama praėjus porai savaičių po daigų pasodinimo, vėliau – žydėjimo metu.
• Per didelis azoto kiekis skatins lapijos augimą, o ne žydėjimą.

Genėjimas yra svarbus žioveinių priežiūros elementas, skatinantis ilgesnį ir gausesnį žydėjimą.

• Viršūnės nuskabymas: Kai jaunas daigas pasiekia apie 10 cm aukštį ir turi kelias poras lapų, rekomenduojama nuskabyti jo viršūnėlę. Tai skatina augalą šakotis ir auginti daugiau žiedynstiebių.
• Nužydėjusių žiedynų kirpimas: Reguliariai nukirpkite peržydėjusius žiedynus. Tai neleidžia augalui brandinti sėklų ir skatina jį krauti naujus žiedus, taip prailginant žydėjimo laikotarpį iki pat šalnų.

Kadangi žioveiniai Lietuvoje auginami kaip vienmetės gėlės, specialus paruošimas žiemai nėra reikalingas. Po pirmųjų didesnių rudens šalnų (spalio-lapkričio mėn.), kai augalai nušąla, juos reikia išrauti ir kompostuoti. Kartais žioveiniai pasisėja patys, ir jų daigai gali sudygti pavasarį, jei žiema buvo nešalta.

Žioveiniams reikalingas vidutinis drėgmės kiekis. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą – neperlaistyti, bet ir neleisti dirvai visiškai išdžiūti.

• Laistykite reguliariai, ypač sausomis ir karštomis vasaros dienomis.
• Geriausia laistyti ryte, pilant vandenį tiesiai ant žemės, o ne ant lapų, kad sumažintumėte grybinių ligų riziką.
• Venkite užmirkimo, nes tai gali sukelti šaknų puvinį.

Žioveiniai dauginami sėklomis ir auginiais.

• Sėklomis: Tai pagrindinis dauginimo būdas. Sėklos sėjamos pavasarį, kaip aprašyta "planting_info" skiltyje. Sėklas galima surinkti rudenį nuo nužydėjusių ir subrendusių žiedynų.
• Auginiais: Vasaros pabaigoje galima nupjauti neperaugusius ūglius, pamerkti į vandenį ar įkišti į drėgną substratą. Įsišaknijusius auginius per žiemą reikia laikyti vėsioje, šviesioje patalpoje, o pavasarį pasodinti į lauką.

Dažniausiai žioveinius pažeidžia rūdys ir miltligė.

• Rūdys: Ant lapų ir stiebų atsiranda oranžinės arba rudos pustulės. Tai pati pavojingiausia žioveinių liga. Prevencijai svarbu nesodinti per tankiai, laistyti augalo papėdę. Pažeistus augalus reikia nedelsiant pašalinti ir sunaikinti.
• Miltligė: Ant lapų atsiranda baltas, miltuotas apnašas. Gydymui naudojami fungicidai.
• Amarai: Kartais gali užpulti jaunus ūglius. Juos galima nuplauti vandens srove arba naudoti insekticidus.

Žioveinių sėklų galima įsigyti visose sodo prekių parduotuvėse, prekybos centruose. Pavasarį daigų galima rasti turgavietėse ir sodo centruose. Yra didžiulė veislių įvairovė pagal aukštį ir spalvas.

Aukštaūgių veislių atramos: Aukštaūgius žioveinius, ypač vėjuotoje vietoje, gali prireikti pririšti prie atramų, kad nenulūžtų stiebai.

Savisėja: Žioveiniai linkę pasisėti patys. Jei leisite keliems žiedynams subrandinti sėklas, tikėtina, kad kitą pavasarį toje vietoje rasite jaunų daigelių.

Tinka skynimui: Žioveiniai yra puikios gėlės puokštėms, ilgai išsilaiko pamerkti vazoje.