Erika (Erica)
Erika (lot. Erica) - tai visžalių krūmokšnių gentis, artima viržių giminaitė. Vertinama dėl savo smulkių, spygliškų lapelių ir gausaus žydėjimo varpelio formos žiedeliais. Lietuvoje dažniausiai augina...
- Aukštis / Plotis: 20-50 cm / 30-60 cm
- Žydėjimo laikas: Kovas, Balandis, Gegužė
- Atsparumo zona: 5-7 (priklauso nuo rūšies)
- Vieta: Būtina saulėta vieta.
- Dirvožemis: Būtina puri, laidi, skurdi, <b>labai rūgšti (pH 4.0-5.0)</b> durpių arba viržinė dirva. Nepakenčia kalkingos dirvos.
- Priežiūros lygis: Vidutinė
Augalo priežiūra
Erika (lot. Erica) - tai visžalių krūmokšnių gentis, artima viržių giminaitė. Vertinama dėl savo smulkių, spygliškų lapelių ir gausaus žydėjimo varpelio formos žiedeliais. Lietuvoje dažniausiai auginama melsvoji erika (E. tetralix) ir ypač raudonžiedė erika (E. carnea), kuri pražysta anksti pavasarį, kartais dar esant sniegui. Pastaroji pakenčia ne tokią rūgščią dirvą.
Sodinama pavasarį arba rudenį į specialiai paruoštą rūgštų substratą.
Persodinama pavasarį, esant būtinybei.
Pavasarį tręšiama specialiomis trąšomis viržiniams augalams (be chloro ir kalcio).
Po žydėjimo būtina apkarpyti, nukerpant peržydėjusius žiedynus. Tai skatina krūmo tankumą ir gausesnį žydėjimą kitais metais.
Būtina dengti žiemai. Rudenį mulčiuojama durpėmis ir apdengiama eglišakėmis, ypač jautresnes rūšis. Svarbu apsaugoti nuo pavasarinės saulės.
Reikalingas reguliarus laistymas, ypač per sausras. Laistyti minkštu, lietaus vandeniu.
Dauginama atlankomis arba auginiais.
Gali sirgti grybinėmis ligomis, jei per drėgna.
Populiarių veislių galima įsigyti medelynuose.
Nepainioti su viržiu (Calluna), kuris žydi vasaros pabaigoje ir rudenį.